Publicistui ir rašytojui buvo 76 metai.

V. Bukovskis, kurio sveikata pastaraisiais metais buvo silpna, mirė sustojus širdžiai vienoje Kembridžo ligoninėje, pranešė JAV įsikūrusi savanoriška organizacija „Bukovsky Center“.

Sulaukęs 35-erių metų sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir psichiatrijos ligoninėse V. Bukovskis jau buvo praleidęs 12 metų už atvirą pasipriešinimą režimui.

V. Bukovskis buvo vienas iš balsingiausių veikėjų, kritikavusių Sovietų Sąjungos vykdytas pastangas nutildyti politinius disidentus, uždarant juos psichiatrinėse ligoninėse.

Sovietų Sąjungos medikai politiniams disidentams sąmoningai klaidingai diagnozuodavo psichikos sutrikimus, kad jie būtų laikomi psichiatrijos ligoninėse ir girdomi stipriai veikiančiais vaistais.

Tokia praktika tapo ypač populiari septintojo dešimtmečio viduryje ir Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu.

„Sovietų valdžia vadino V. Bukovskį chuliganu, užsiimančiu antisovietine veikla“, – parašė žmogaus teises ginanti grupė „Memorial“ socialiniame tinkle „Twitter“.

„Mes jį vadiname didvyriu ir sakome „ačiū“, – priduriama pranešime.

V. Bukovskis dar būdamas studentas išgarsėjo aktyvia veikla.

1963 metais jis buvo suimtas už uždraustos literatūros laikymą. Valdžia jį paskelbė psichiškai nesveiku ir uždarė į psichiatrijos ligoninę. Antrą kartą 1967 metais suimtas aktyvistas trejiems metams buvo pasiųstas į darbo stovyklą.

1971 metais jam pavyko gauti šešių disidentų ligos istorijų išrašus iš psichiatrinės ligoninės ir slapta išvežti vadinamąją baudžiamąją psichiatriją įrodančius dokumentus į Vakarus.

Jam atliekant dar vieną laisvės atėmimo bausmę 1976 metais sovietų vyriausybė pagal apsikeitimo kaliniais sutartį su Vašingtonu iškeitė jį į Čilės komunistų partijos generalinį sekretorių Luisą Alberto Corvalaną (Luisą Albertą Korvalaną). Disidentas išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją ir įsikūrė Kembridže.

„Leidimas žudyti“

Žlugus Sovietų Sąjungai V. Bukovskis atvyko į Maskvą ir, gavęs įslaptintų dokumentų iš Komunistų partijos Centro komiteto archyvų, išvežė juos į užsienį.

V. Bukovskis griežtai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakydamas, kad dabartinė Rusija mažai kuo skiriasi nuo Sovietų Sąjungos. Jis taip pat kaltino Maskvą 2006 metais suorganizavus buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą Londone radioaktyviu poloniu.

2006 metais dienraštis „The Times“ išspausdino jo straipsnį „Leidimas žudyti“ (Licence to Kill), kuriame V. Bukovskis perspėjo apie V. Putino priimtą įstatymą, leidžiantį Maskvai žudyti savo priešus bet kurioje šalyje.

Vėliau tais pačiais metais Londone buvo nunuodytas V. Bukovskio draugas ir Kremliaus kritikas A. Litvinenka.

2008 metais V. Bukovskis bandė siekti Rusijos prezidento posto, bet jam nebuvo leista registruotis kandidatu.

2014 metais jis buvo sulaikytas britų policijos vaikų pornografijos byloje. V. Bukovskiui buvo pareikšti kaltinimai dėl medžiagos su nepadoriais vaikų atvaizdais kūrimo ir laikymo. Kaltinimų jis nepripažino.

Teismas buvo atidėtas dėl pašlijusios kaltinamojo sveikatos.

V. Bukovskis yra virtinės knygų autorius. Populiariausia iš jų yra 1978 metų jo autobiografinė knyga „To Build a Castle: My Life As a Dissenter“, pasakojanti apie autoriaus gyvenimą Gulage ir psichiatrijos ligoninėse.

Pirmadienį opozicijos lyderis Dmitrijus Gudkovas rekomendavo rusams perskaityti V. Bukovskio memuarus.

„Nė vienas ten esantis žodis netapo atgyvena“, – rašė D. Gudkovas tviterio žinutėje.