Į finansų ministro Rishio Sunako skatinimo priemones įskaitomos premijos įmonėms, išlaikančioms savo darbuotojus ir priimančioms praktikantus, investicijos į „ekologiškas“ darbo vietas ir lėšos, suteiksiančios visai šaliai galimybę mėgautis nuolaidomis restoranuose.

„Žmonės turi žinoti, kad, nors ateityje laukia sunkumai, niekas neliks be vilties“, – sakė iždo kancleris R. Sunakas.

Pažymėdamas, kad „žmonės nerimauja galimai prarasiantys savo darbo vietas ir kad didėja nedarbo lygis“, R. Sunakas kreipėsi į šalį: „To tiesiog nepriimsime.“

Į kitas priemones įskaitomas laikinas pridėtinės vertės mokesčio, taikomo maistui, apgyvendinimui ir traukos vietoms, sumažinimas bei namų pirkimo sandoriuose taikomo žyminio mokesčio sumažinimas, pagelbėsiantis statybų sektoriui.

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas didžiausias COVID-19 protrūkis visoje Europoje. Nacionaliniu mastu įvestas karantinas lėmė didžiausią ekonominį susitraukimą tarp Didžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių.

R. Sunakas teigė, kad JK ekonomika koronaviruso karantino metu susitraukė 25 proc. – „tiek pat, kiek paaugo per pastaruosius 18 metų“.

Ministras taip pat patvirtino 3 mlrd. svarų sterlingų vertės „žaliąsias“ investicijas, šalies ministrui pirmininkui Borisui Jonhsonui pažadėjus „statyti, statyti, statyti“ ir išgelbėti ekonomiką iš krizės gniaužtų.

Į investicijų paketą įskaitoma 2 mlrd. svarų sterlingų vertės subsidijų suma namų ūkiams, kad šie galėtų apšiltinti namus ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, bei 1 mlrd. svarų sterlingų suma viešojo sektoriaus pastatams, į kuriuos įskaitomos ligoninės.

Planas taip pat yra dalis ilgalaikio Didžiosios Britanijos įsipareigojimo iki 2050 metų iki nulio sumažinti anglies emisijas ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Didžioji Britanija kovo 23 dieną įvedė visuotinį karantiną, kad galėtų apriboti COVID-19 plitimą. Šalis nuo tol pamažu švelnina apribojimus, kad galėtų paskatinti sunkiai paveiktą verslą.

Naujausiais oficialiais duomenimis, sausio-kovo mėnesiais JK ekonomika patyrė didžiausią ketvirčio susitraukimą – -2,2 proc. – per daugiau nei 40 metų.

Tačiau į duomenis įtraukiama tik viena karantino savaitė, tad ekonomistai prognozuoja, kad antrą ketvirtį žala bus daug didesnė.

Jei ekonomika trauksis du ketvirčius iš eilės, šalis panirs į techninę recesiją.

Nuo krizės pradžios Anglijos bankas viruso paveiktą šalies ekonomiką parėmė daugiau nei 300 mlrd. svarų suma ir sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių 0,1 proc. žemumų.

Ekspertai skaičiuoja, kad neatidėliotinos pagalbos priemonės valstybei gali kainuoti iki 300 mlrd. svarų sterlingų.