Ispanijos miestai virsta dykvietėmis

Per metus šiame mieste buvo pagaminama 7 mln. medinių durų. Dabar Ispanijos Viljakanjaso miestas merdi. Sprogus nekilnojamojo turto burbului mieste gyvenimas apmirė.

Miestas vaiduoklis

Per statybų bumą didžiosios dalies iš beveik 800 tūkst. per metus Ispanijoje pastatytų namų durys buvo gaminamos būtent Viljakanjaso mieste, Ispanijos centrinėje Toledo provincijoje už maždaug 100 km nuo sostinės Madrido.

Deja, medinių durų niekam nebereikia. Viljakanjasas virsta vaiduoklių miestu, kurio centre, tarsi paminklas, stūkso apleistas durų gamybos fabrikas, kažkada maitinęs miesto gyventojus.

Viljakanjasas – tik vienas iš daugelio Ispanijos pramoninių miestelių, kuriuose gerais laikais žmonės gyveno kaip Eldorade, o dabar yra priversti sukti galvas, kur gauti darbo ir kaip išmaitinti šeimas.

Niūri statistika

Prieš krizę durų fabrike dirbo apie 5,7 tūkst. darbuotojų. Nuo 2001 iki 2007 m. Ispanija buvo nepralenkiama Europoje pagal statybų apimtį.

Kasmet Ispanijoje buvo pastatoma po 800 tūkst. naujų namų, o tokiuose miestuose kaip Viljakanjasas vidurinės klasės atstovai mėgavosi solidžiomis algomis ir – svarbiausia – turėjo nuolatinį darbą.

Tačiau vos fabrikas, kurio pavadinimas „Mavisa“, 2008 m. buvo uždarytas, miestas paskendo pilkoje migloje.

Gatvėse gali pamatyti vos vieną kitą automobilį, kavinės ir parkai – tušti, tik vietos turgus knibžda – jis tapo daugelio buvusių fabriko darbuotojų susirinkimų vieta, nes čia nemaža dalis jų parduoda tai, ką išaugina.

Kiti darbuotojai seniai paliko miestą, kuris, plika akimi žvelgiant, atrodo gerokai aptuštėjęs. Geriausiai miesto nuosmukį atspindi fabrikas – tuščias ir apleistas. Langai išdaužyti, o kas dar buvo vertinga – seniai paimta.

Ispanijos vyriausybė skaičiuoja, kad net 780 tūkst. namų ir butų, kurie buvo pastatyti nuo 2005 m., iki šiol neparduoti.

Tokie miestai, kaip Viljakanjasas, virto dykvietėmis. Vis dėlto daugelis buvusių fabriko „Mavisa“ darbuotojų vargu ar gali tikėtis, kad palikę miestą lengvai gaus darbą.

Nedarbo lygis Ispanijoje siekia net 25 proc. Tarp jaunimo šis procentas dar didesnis. Skaičiuojama, kad Ispanijoje nedirba beveik 52 proc. žmonių, kurių amžius – iki 25 metų. Šalyje darbo iš viso neturi apie 5,78 mln. gyventojų, o 1,8 mln. šeimų nedirba nė vienas asmuo. Per pastaruosius dvylika mėnesių darbo Ispanijoje neteko dar apie 800 tūkst. žmonių.

Ispanija jau gavo 100 mlrd. eurų paskolą bankams pagelbėti, tačiau daugelis šalies regionų skendi skolose. Nors vyriausybė pažadėjo, kad skatins darbo vietų kūrimą, ekonomikos būklė negerėja.

Merdi ir transportas

Po to, kai sprogo nekilnojamojo turto burbulas, Ispanijoje apstu vaiduokliais virtusių oro uostų, net greitkelių, kuriais niekas nesinaudoja, nes jie mokami.

„Šiuo metu negalime grąžinti savo skolų. Esame teisėjo rankose“, – sakė tie bankroto riba atsidūrusios bendrovės „Accesos de Madrid“ direktorius Antonio Lópezas-Casasas. Įmonė valdo du greitkelius aplink sostinę Madridą. Abu jie buvo atidaryti 2004 m.

Bendrovė 660 mln. eurų skolinga bankams, 340 mln. eurų greitkelių statytojams ir 400 mln. eurų gyventojams, kuriuos reikėjo iškraustyti statant magistrales.

„Nieko keista, – pabrėžė transporto specialistas Paco Segura. – Tuo pat metu, kai pūtėsi nekilnojamojo turto burbulas, pūtėsi ir infrastruktūros burbulas. Ten, kur vyko daug statybų, buvo tiesiami greitkeliai. Nutiesėme tūkstančius kilometrų greitkelių tokiose vietose, kur niekas net pasvajoti negalėjo apie intensyvų eismą.“

Ispanija pagal oro uostų ir greitkelių kilometrų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, – absoliuti Europos lyderė. Pagal greitųjų traukinių ruožų ilgį šalis atsilieka tik nuo Kinijos.

Tačiau per pastaruosius metus eismo intensyvumas Ispanijoje sumenko 8,2 proc. ir pasiekė 1998 m. lygį.

„Eismo intensyvumas aplink Madridą sumenko nuo 15 iki 20 proc. Tai nutiko per pastaruosius penkerius metus, – sakė verslininkas A.Lópezas-Casasas. – Mūsų greitkelių atveju kritimas buvo dar didesnis.“

Ispanijos kelių asociacijos vadovas Jacobas Diazas pabrėžė, jog dabar žmonėms svarbiausia, kad mokamas kelias būtų pigus, o ne jo kokybė.

„Magistralių poreikis buvo gerokai pervertintas, tikrasis skaičius būtinų šaliai kelių yra keturis kartus mažesnis, nei jų yra ir nei buvo prognozuota“, – sakė ekspertas.

Pavyzdžiui, greitkeliu iš Madrido į Toledo provinciją važiuoja vos 11 proc. prognozuoto skaičiaus automobilių. Madrido aplinkkeliais naudojasi vos 40 proc. prognozuoto skaičiaus automobilių.

„Accesos de Madrid“ vadovas A.Lópezas-Casasas pabrėžė: „Mes skaičiavome, kad mūsų keliais važiuos apie 35 tūkst. automobilių per dieną, o vyksta vos 10 tūkst. Akivaizdu, kad buvo pastatyta per daug infrastruktūros. Taip yra su greitkeliais, taip pat su oro uostais. Anksčiau ar vėliau tai nutiks ir su greitaisiais traukiniais.“


Nedarbas viršija rekordus

• Šių metų rugsėjį, pasak „Eurostat“, nedarbo lygis euro zonoje pasiekė visų laikų rekordą – buvo 11,6 proc.

• Darbo euro zonoje iš viso neturi apie 18,49 mln. gyventojų. Rugpjūtį šis skaičius buvo 146 tūkst. mažesnis.

• Pasak ekonomistų, nedarbo lygis iki šių metų pabaigos veikiausiai tik augs.

• Iš viso penkios euro zonos šalys paskelbė apie recesiją: Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija ir Kipras. Didžiausias nedarbo lygis fiksuojamas Ispanijoje. Jis siekia apie 25 proc. Graikijoje nedarbo lygis – taip pat apie 25 proc. Tarp jaunimo šiose šalyse jis siekia net 50 proc.

• Mažiausias nedarbo lygis euro zonoje fiksuojamas Austrijoje. Čia darbo neturi apie 4,4 proc. gyventojų. Vokietijoje nedarbo lygis – 5,4 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių