- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti kelias tarpvalstybinės bylas, kuriose Kyjivas ir Amsterdamas kaltina Maskvą sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą.
Teismo procesas iš viso apima keturias bylas, kurios šiuo metu yra sujungtos į vieną, tai: 2014 metais Ukrainos inicijuota byla dėl Krymo aneksijos metu Kremliaus vykdyto ukrainiečių vaikų grobimo ir perkėlimo į Rusiją, 2016 metais Ukrainos pradėta byla dėl kariniais veiksmais Rytų Ukrainoje padarytų nusikaltimų žmogaus teisėms ir laisvėms, 2020 metais Nyderlandų inicijuota byla dėl Rusijos numušto civilinio orlaivio MH-17, jos vengimo prisiimti atsakomybę ir veiksmingai ištirti šį įvykį bei 2022 metų Ukrainos prieš Rusiją byla dėl masinių žmonių teisių ir laisvių pažeidimų, pradėjus karą Ukrainoje.
Prie pastarosios bylos tų pačių metų vasarą prisijungė ir Lietuva kartu su dar keliomis dešimtimis Europos valstybių.
Lietuvai teismo posėdyje atstovaujantis Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričardas Dzikovičius sako, kad nors Rusija 2022 metais buvo pašalinta iš Europos Tarybos, tačiau pagal tarptautinę teisę ji lieka atsakinga už Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nesilaikymą ir pažeidimus iki jos pašalinimo momento.
„Pagal Konvenciją, Rusija negali išvengti atsakomybės už sukeltą karą, nusikaltimus žmogaus teisėms ir laisvėms bei padarytą žalą. Nors tokią teisę turi, šioje byloje Rusija nesigina, posėdyje nedalyvauja nė vienas jos atstovas“, – BNS teigė Lietuvos atstovas.
Ukraina byloje siekia, kad Rusijos agresijos ir karinių veiksmų padariniai būtų pripažinti masiniais žmogaus teisių pažeidimais.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Nuo tada nuo Kremliaus agresijos nukentėjo tūkstančiai civilių, o Kyjivas kaltina Maskva virtine žmogaus teisių pažeidimų.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balsavusiųjų apklausa: pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture pirmauja M. Ciolacu
Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui. ...
-
Kalėdinė magija jau gaubia pasaulio miestus
Nepaisant visos komercijos, Kalėdų magija jau gaubia įvairiausius pasaulio miestus – nuo Kopenhagos ir Vienos iki tolimojo Honkongo ir net Tokijo. Nors iki tikrųjų Kalėdų dar visas mėnuo, jų gerbėjai jau švenčia. ...
-
Kandidatas į JAV nacionalinio saugumo patarėjus ragina nutraukti karo Ukrainoje eskalaciją
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) sekmadienį paragino nutraukti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie...
-
Izraelis paskyrė B. Netanyahu sąjungininką naujuoju ambasadoriumi JAV
Izraelio vyriausybė sekmadienį pranešė pritarusi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sąjungininko Yechielio Leiterio paskyrimui šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. ...
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...