- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos viršūnių susitikimo debatų maratone dalyvaujantys Bendrijos lyderiai penktadienį užsibrėžė ambicingą tikslą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, prieš tai išsprendę ginčą, trukdžiusį priimti Bendrijos daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą.
Po visą naktį trukusių intensyvių ginčų ES 27 narės pagaliau susitarė siekti, kad tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis iki 2030 metų mažėtų mažiausiai 55 procentais.
Daugiausia nesutarimų kėlė klausimas, kaip šalys pasidalys taršos mažinimo kaštus. Lenkija, remiama kitų nuo anglies priklausomų Vidurio Europos šalių, baiminasi dėl rimtų tokio plano ekonominių pasekmių, todėl reikalavo konkrečiai numatyti, kokios pagalbos jos sulauks.
Šalims susitarus dėl užsibrėžto tikslo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ paragino imtis veiksmų.
„Padarykime viską, kad pasisektų. Dabar. Visi drauge. Nes atsarginio plano nėra!“ – parašė jis.
Dabartinis tarpinis siekis – iki 2030 metų sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 40 procentų, lyginant su padėtimi 1990 metais – laikomas nepakankamu, norint pasiekti minėtą tikslą.
Spalį vykusiame ES viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai dėl Vidurio Europos valstybių išsakytų abejonių atidėjo sprendimą dėl kovos su klimato kaita priemonių iki kito susitikimo.
Naujasis ekologinis planas
Kovos su klimato kaita priemones palaiko didžiosios ES valstybės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, o taip pat daug didelių verslo įmonių, siekiančių gauti iš ES finansavimą, kad pagreitintų savo atsigavimą pasinaudojant Briuselio vadinamuoju Naujuoju ekologiniu planu (angl. New Green Deal).
Tačiau aplinkosaugos aktyvistai naujausią iniciatyvą laiko nepakankamai ambicinga.
„Tai rodo, kad politinis patogumas ima viršų prieš klimato mokslą, ir kad dauguma politikų tebebijo imtis didžiųjų teršėjų“, – sakė žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ patarėjas ES klimato politikai Sebastianas Mangas.
Kovos su klimato kaita priemonių klausimo ES lyderiai ėmėsi išsprendusi kitą daug ginčų sukėlusį klausimą. Jo svarstyme Varšuva taip pat aktyviai dalyvavo.
Bendrijos lyderiams pavyko susitarti su Lenkija ir Vengrija ir išgelbėti Bendrijos istorinį ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą, kurį šios šalys ketino vetuoti.
Varšuva ir Budapeštas blokavo Europos 1,8 mlrd. eurų biudžeto ir ekonomikos gaivinimo paketo priėmimą, nes lėšų paskirstymą buvo ketinama sieti su teisinės valstybės principų laikymusi.
Dėl kilusios priešpriešos ekonomikos gaivinimo paketo priėmimas galėjo būti perkeltas į kitus metus, antrai koronaviruso pandemijos bangai spaudžiant Europos ekonomiką, tačiau ketvirtadienį šalių lyderiams pavyko pasiekti kompromisą ir finansavimas buvo patvirtintas.
„Šios dienos susitariamas rodo, kad įžvalgumas nugali egoizmą. Su šiuo finansiniu paketu Europa gali galingai išeiti iš krizės“, – sakoma Vokietijos finansų ministro Olafo Scholzo pareikšime.
„Mes apgynėme Vengrijos interesus. D diena buvo sėkminga!“ – paskelbė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balsavusiųjų apklausa: pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture pirmauja M. Ciolacu
Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui. ...
-
Kalėdinė magija jau gaubia pasaulio miestus
Nepaisant visos komercijos, Kalėdų magija jau gaubia įvairiausius pasaulio miestus – nuo Kopenhagos ir Vienos iki tolimojo Honkongo ir net Tokijo. Nors iki tikrųjų Kalėdų dar visas mėnuo, jų gerbėjai jau švenčia. ...
-
Kandidatas į JAV nacionalinio saugumo patarėjus ragina nutraukti karo Ukrainoje eskalaciją
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) sekmadienį paragino nutraukti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie...
-
Izraelis paskyrė B. Netanyahu sąjungininką naujuoju ambasadoriumi JAV
Izraelio vyriausybė sekmadienį pranešė pritarusi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sąjungininko Yechielio Leiterio paskyrimui šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. ...
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...