„Su skaudančia širdimi mes nusprendėme inicijuoti 7 straipsnio 1-ąją dalį. Bet faktai nepalieka mums kitos išeities“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) žurnalistams Briuselyje.

Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.

Pasak F. Timmermanso, per pastaruosius dvejus metus Lenkija priėmė 13 naujų įstatymų, kurie sudaro sąlygas vyriausybei „sistemingai politiškai kontroliuoti“ teisminių institucijų „sandarą, įgaliojimus, administravimą ir veiklą“.

Dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė teismų sistemos reformų ėmėsi vos atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje. Ji tvirtina, kad šios reformos būtinos siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities šešėlio.

Pasak F. Timmermanso, Varšuva ignoravo tris EK rekomendacijas, todėl Briuselio pareiga buvo imtis veiksmų, net jeigu kas nors juos laiko ataka prieš Lenkiją.

„Galų gale, tik įstatymas gali mus apginti nuo nuogos politinės galios, galų gale, būtent įstatymas laiko Europos Sąjungą kartu“, – pareiškė jis.

Anot naujienų agentūros PAP, Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras) trečiadienį sakė ramiai priėmęs šį sprendimą, ir teigė, kad Lenkija yra įstatymus gerbianti šalis.

PAP, kuri savo šaltinio nenurodė, pranešė, kad Europos Komisija inicijavo Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei. Ši procedūra galiausiai galėtų nulemti, kad Lenkija praras savo balsavimo teises bloke.

Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.

Minimas Komisijos žingsnis yra laikomas rimto susirūpinimo naujaisiais Lenkijos įstatymais ženklu.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) sakė, kad per dvejus metus priimtų Lenkijos 13 įstatymų sudaro sąlygas vyriausybei „sistemingai politiškai kištis“ į teismų „sudėtį, galias, administravimą ir veiklą“.

„Sisteminė grėsmė“

Lenkijos naujasis vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusią savaitę sakė, kad Europos Sąjunga „tikriausiai aktyvuos“ Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei.

Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.

Lenkijos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino naujas reformas, atveriančias kelią jam skirti institucijos, prižiūrinčios teismų sistemos nepriklausomumą, narius ir sugriežtinti Aukščiausiojo Teismo politinę kontrolę.

Dėl šių reformų Varšuvą užgriuvo kritikos lavina iš Briuselio, o per Lenkiją nusirito protestų banga. Savo susirūpinimą reformomis išsakė ir JAV Valstybės departamentas.

Pradiniu etapu, kurį Europos Komisija – Bendrijos vykdomosios valdžios institucija – gali pradėti jau trečiadienį, valstybės narės turės nuspręsti, ar esama aiškaus pavojaus, kad gali būti įvykdytas rimtas pažeidimas. Tokiam sprendimui patvirtinti bus reikalingas 22 valstybių pritarimas.

Kokių nors sankcijų Lenkijos atžvilgiu gali būti imtasi tik antruoju etapu, tačiau tam bus būtinas jau visų ES valstybių narių, išskyrus Lenkiją, pritarimas.

Vengrija jau pareiškė, kad vetuotų tokį žingsnį, todėl mažai tikėtina, kad Lenkija visgi sulauks sankcijų. Briuselis savo ruožtu viliasi, kad šios procedūros inicijavimas turės didžiulę simbolinę reikšmę.

„Turi būti padaryta“

Paryžiaus ir Berlyno palaikoma Europos Komisija atsisakė patvirtinti, kad jau priimtas kažkoks sprendimas.

Tačiau Prancūzijos ES reikalų ministrė Nathalie Loiseau (Natali Luazo) antradienį sakė: „Jei iki rytdienos nenutiks nieko nenumatyta, labai tikėtina, kad procedūra bus pradėta“.

„Tai turi būti padaryta. Prancūzija visiškai palaiko Europos Komisiją šiuo klausimu“, – pabrėžė ministrė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) savo ruožtu išreiškė viltį, jog Lenkijoje prie vyriausybės vairo stojus naujam premjerui šalis pakeis savo kursą.

Dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė teismų sistemos reformų ėmėsi vos atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje. Ji tvirtina, kad šios reformos būtinos siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities šešėlio.

Varšuva ir ES jau ilgiau nei metus ginčijasi dėl šių reformų, tačiau iki šiol joms nepavyko rasti jokio kompromiso. Lenkija atsisakė vykdyti Europos Komisijos „rekomendacijas“, tvirtindama, kad turi teisę „išvalyti korumpuotą teisėjų kastą“.

„Tvirtai tikiu, kad suverenios valstybės – o Europa turi būti suverenių valstybių Europa – turi visišką teisę reformuoti savo teismų sistemas“, – praėjusią savaitę sakė M. Morawieckis, leidęs suprasti, jog laikysis savo pirmtakės Beatos Szydlo (Beatos Šydlo) euroskeptiško kurso.

Varšuvai atkakliai laikantis savo pozicijos, Europos Komisija jau ne vieną mėnesį grasina aktyvuoti Bendrijos sutarties 7-asis straipsnį, tačiau turint galvoje, jog faktiškai esama tik teorinės sankcijų galimybės, ES ieško kitų būdų priversti Lenkiją paklusti.

Viena idėjų – susieti europinių pinigų skyrimą dideliems infrastruktūros projektams su reikalavimu gerbti ES vertybes ir sprendimus.

„Šalis, tolstanti nuo teisinės valstybės principų, negali tuo pat metu prašyti Briuselio skirti jai milijardų eurų finansavimą“, – pabrėžė Prancūzijos ES reikalų ministrė N. Loiseau.

Prezidentas pasirašė du įstatymus

Lenkijos prezidentas trečiadienį pasirašė du prieštaringai vertinamos teisinės reformos įstatymus, kuriuos opozicijos atstovai ir Europos Sąjunga laiko keliančiais grėsmę įstatymų viršenybei ir valdžių atskyrimui šalyje.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė „nusprendęs pasirašyti“ įstatymus dėl Aukščiausiojo Teismo bei Nacionalinės teismų tarybos reformos; abu įstatymus parlamente anksčiau šį mėnesį prastūmė dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė.

Politiniai veiksmai?

Lenkija trečiadienį griežtai reagavo į ES iniciatyvą pradėti precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl joje vykdomų kontroversiškų teisinių reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę įstatymo viršenybei.

„Lenkija smerkia Europos Komisijos pagal 7-ąjį straipsnį pradėtą procedūrą, kuri iš esmės yra politinė, ne teisinė“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame dar priduriama, kad tai kenkia „abipusiam pasitikėjimui“.

Dėl šios dar niekada netaikytos drausminės procedūros, numatytos ES sutarties 7-ajame straipsnyje, Lenkijai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės ES.

Per pastaruosius dvejus metus Lenkija priėmė 13 naujų įstatymų, kurie sudaro sąlygas vyriausybei „sistemingai politiškai kontroliuoti“ teisminių institucijų „sandarą, įgaliojimus, administravimą ir veiklą“, sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) žurnalistams.

Tuo metu Lenkijos naujasis premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) atsikirto tviteryje, kad „Lenkija yra atsidavusi įstatymo viršenybei kaip ir kitos ES valstybės“.

Pasak jo, „dabartinė teismų sistemos reforma yra labai reikalinga“. Premjeras atkartojo dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) žodžius, esą šios reformos būtinos, siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities šešėlio.

„Komisijos ir Varšuvos dialogas turi būti ir atviras, ir sąžiningas. Aš manau, kad Lenkijos suverenumas ir vieningos Europos idėja gali būti suderinamos“, – pareiškė M. Morawieckis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) tvirteryje pakvietė M. Morawieckį sugrįžti į Briuselį ir „pratęsti diskusiją“, kuri buvo pradėta viršūnių susitikime praėjusią savaitę.

M. Morawieckio ir J.-C. Junckerio susitikimas numatytas sausio 9 dieną, pranešė Lenkijos vyriausybės atstovas.