Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika sunkiai atsistato po COVID-19 pandemijos ir tebėra kamuojama skolų krizės itin svarbiame būsto sektoriuje, nuolatinio mažo vartojimo ir didelio jaunimo nedarbo.

Po D. Trumpo inauguracijos sausio 20-ąją perspektyvos gali dar labiau pablogėti – per savo pirmąją kadenciją, kai pradėjo plataus masto prekybos karą, šis nenuspėjamas respublikonas padidino muitus Kinijos prekėms ir yra pažadėjęs dar daugiau panašių veiksmų.

Tačiau penktadienį aukščiausios Kinijos ekonomikos planavimo institucijos – Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (NDRC) – pareigūnai pareiškė, jog „kad ir kaip keistųsi išorinė aplinka, kupina neapibrėžtumo, Kinijos ryžtas ir veiksmai atsiverti išoriniam pasauliui nesikeis“.

„Naujaisiais metais mes tikrai imsimės daug naujų priemonių (...), kad nuolat didintume sistemos atvirumą ir toliau kurtume rinkai palankią, teisinę ir internacionalizuotą verslo aplinką“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė NDRC direktoriaus pavaduotojas Zhao Chenxinas (Džao Čensinas).

Jis teigė, kad Kinija planuoja skatinti didesnes užsienio investicijas į „pažangią gamybą, modernias paslaugas, aukštąsias technologijas, energijos taupymą ir aplinkos apsaugą“.

Institucijos iki šiol aiškiai nurodė, kad nori perorientuoti ekonomiką į tokias aukštųjų technologijų inovacijų sritis, kaip žaliosios energijos sektorius, ir palikti praeityje buvusį dviženklį „augimą bet kokia kaina“.

Penktadienį Zhao Chenxinas teigė, kad praėjusiais metais šalies vėjo ir saulės energijos įrengtoji galia siekė 1,31 mlrd. kilovatų ir sudarė 40,5 proc. visų elektros gamybos pajėgumų, o 2023 metais – 36 procentus.

Tačiau kai kurie duomenys rodo, kad ekonomika susiduria su ilgalaikėmis problemomis, tarp kurių svarbiausia – senėjanti visuomenė.

Anot Zhao Chenxino, 2024 metais bendras vaikų priežiūros paslaugų teikėjų skaičius šalyje siekė 100 tūkst., o vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigų skaičius – 410 tūkstančių.