E. Macronas svarsto apie referendumus

  • Teksto dydis:

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pranešė savo vyriausybei, kad svarsto galimybę surengti referendumus siekiant priimti tam tikrus teisės aktus ir išeiti iš politinės aklavietės, naujienų agentūrai AFP teigė keli šaltiniai.

E. Macronas sakė kabineto nariams, kad kitą savaitę surengs derybas su konkuruojančių politinių partijų lyderiais, siekdamas parengti ne tik teisės aktų projektus, bet ir referendumus, teigė su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai, kurie daugiau informacijos nepateikė.

Vyriausybei, remiant opozicijos partijoms, pavyko susitarti dėl kai kurių naujų įstatymų, tačiau svarbią vietą E. Macrono darbotvarkėje buvusią pensijų reformą anksčiau šiemet teko prastumti naudojantis nepaprastosiomis vykdomosios valdžios galiomis. Tai sukėlė daugelio rinkėjų pasipiktinimą.

E. Macronas, sakantis, kad Prancūzijos reformos yra jo politinės DNR dalis, siekia įkvėpti naujos gyvybės savo antrai ir paskutinei kadencijai, po to, kai jam nepavyko užsitikrinti daugumos pernai birželį vykusiuose parlamento rinkimuose.

Gandai apie gresiančius referendumus sklandė ir anksčiau per šešerius E. Macrono valdymo metus, ypač po vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ antivyriausybinių protestų 2018–2019 metais, kai centristas norėjo sumažinti šalies įstatymų leidėjų skaičių.

Prezidentas gali skelbti referendumus, tačiau nuo 1958-ųjų šia teise buvo pasinaudota tik devynis kartus.

Vėliausią kartą šia nuostata buvo pasiremta 2005 metais rengiant referendumą dėl naujos Europos konstitucijos, kurį tuometinio prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) vyriausybė netikėtai pralaimėjo.

Kitą savaitę vyksiančiose derybose E. Macronas susitiks su visais opozicinių partijų lyderiais, įskaitant Marine Le Pen (Marin Le Pen) iš kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“, su kuria prezidentas anksčiau atsisakė derėtis.

Didžiausi vyriausybės prioritetai – priimti teisės aktus, skirtus kovai su nelegalia imigracija ir nusikalstamumu, be to, manoma, kad vyriausybė susidurs su dideliais sunkumais siekdama užsitikrinti daugumos paramą 2023–2024 metų biudžetui.

Susidūrusi su dideliu deficitu ir tarptautinių reitingų agentūrų spaudimu, vyriausybė pažadėjo imtis priemonių, kad subalansuotų biudžetą, įskaitant mokesčių didinimą ir viešųjų išlaidų mažinimą.

„Nėra jokių abejonių – tai visiškai neįeina į vyriausybės filosofiją – didinti mokesčius vartotojams“, – trečiadienį interviu radijui sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born).

Galimybė šaukti referendumus yra viena iš Prancūzijos prezidento turimų galių, tačiau jie laikomi politiškai rizikingais.

Kraštutiniu atveju E. Macronas taip pat gali paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus, tačiau analitikai mano, kad jis vargu ar tai padarys, atsižvelgdamas į savo sąjungininkų silpnumą ir nesutarimus bei santykinę M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų judėjimo jėgą.

Šiais metais dėl pensijų reformos E. Macrono reitingai nukrito beveik iki rekordiškai žemo lygio, o liepą šalį sukrėtė penkias dienas trukę neramumai, kurie buvo laikomi politiškai naudingais M. Le Pen ir jos antiimigracinei darbotvarkei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių