„Europiečiai privalo atsikratyti savo naivumo“, – per spaudos konferenciją sakė E. Macronas, pirmąkart viešai komentuodamas JAV, Australijos ir Jungtinės Karalystės susitarimą dėl saugumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, torpedavusį milijardinį užsakymą Prancūzijos gynybos sektoriaus įmonėms.

„Kai patiriame spaudimą... siekis parodyti, kad taip pat turime galios ir pajėgumų apsiginti... reiškia paprasčiausiai  padaryti save gerbiamus“, – pridūrė jis.

Pagal naująjį susitarimą Australija atšauks Prancūzijai pateiktą užsakymą pastatyti dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų ir vietoje jų įsigis atominių povandeninių laivų iš Jungtinių Valstijų. Prancūzijos reakcija į šią žinią buvo beprecedentė – iš JAV buvo atšauktas šalies ambasadorius.

Ambasadorius Philippe'as Etienne'as (Filipas Etjenas] trečiadienį grįš į Vašingtoną su „aiškiu mandatu“, sakė E. Macronas. Jis pabrėžė, kad praeitą savaitę kalbėdamasis telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) pradėti nuodugnias konsultacijas, kad būtų sukurtos sąlygos pasitikėjimui tarp ilgamečių sąjungininkių užtikrinti.

E. Macronas sakė, kad vėl pasikalbės su J. Bidenu spalio viduryje, o kito mėnesio gale turėtų su juo susitikti, kai JAV lyderis atvyks į Europą.

Jungtinės Valstijos yra „puikios istorinės draugės ir sąjungininkės vertybių atžvilgiu, bet privalome pamatyti, kad jau ilgiau kaip 10 metų amerikiečiai visų pirma yra susitelkę į save ir savo strateginius interesus perorientuoja į Kiniją ir Ramųjį vandenyną“, atkreipė dėmesį Prancūzijos prezidentas.

„Mes, europiečiai, privalome atlikti vaidmenį savo pačių apsaugoje“, – pridūrė jis.

„Tai ne alternatyva aljansui su JAV ir ne jo pakaitalas“, – pabrėžė E. Macronas. Pasak jo, Europos gynybos planai turėtų papildyti NATO darbotvarkę.

Šie E. Macrono komentarai nuskambėjo Prancūzijai pasirašius sutartį su Graikija gynybos srityje, įskaitant Atėnų paraišką įsigyti tris karo laivus už kelis milijardus eurų.

„Debatai dėl Europos strateginės autonomijos pradėjo įgyti realaus turinio“, – sakė Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis).

Europos Sąjunga planuoja ateinančiais metais surengti viršūnių susitikimą gynybos klausimams aptarti. 2022 metų pirmąją pusę Bendrijos rotuojamas pirmininkavimas priklausys Prancūzijai.

E. Macronas, besitikintis būti perrinktas per balandį vyksiančius prezidento rinkimus, ragino 27 šalių bloką užtikrinti didesnę ES gynybos autonomiją, ypač kilus sąmyšiui transatlantiniuose ryšiuose, kai Jungtinėse Valstijose dirbo ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija.

Patyrusį skaudų smūgį, kai Afganistane Talibanas staigiai perėmė kontrolę, Vakarų šalių remtos Kabulo vyriausybės pajėgoms neįstengus sutelkti deramo atsako, Europos Sąjunga šį mėnesį paskelbė planus plėtoti savo gynybos pajėgumus ir užsitikrinti didesnį nepriklausomumą nuo JAV, jeigu ateityje iškiltų krizių.

Anksčiau šį mėnesį ES taip pat pristatė naują strategiją stiprinti Bendrijos ekonominius, politinius ir gynybos ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu.