Dėl nuvertėjusio rublio itin kenčia Rusijoje dirbantys imigrantai iš Vidurio Azijos šalių. Tadžikijos valdžia fiksuoja, kaip mažėja namo siunčiamos perlaidos ir koreguoja bendrojo vidaus produkto prognozes. Jos labai priklauso nuo to, kaip sekasi Rusijoje dirbantiems piliečiams.

Dvidešimt ketverių Saadis gyvena skurdžiame Tadžikijos Elokio miestelyje. Jis, kaip ir daugybė kitų Centrinės Azijos šalių gyventojų, dirbti patraukė į už trijų tūkstančių kilometrų stovinčią Maskvą – taupyti pinigų būstui. Maskvoje Saadis pradirbo jau ketverius metus, tikėjosi, kad netrukus grįš į tėvynę su pakankama pinigų suma, tačiau nuo šių metų pradžios rublis nuvertėjo daugiau nei 50 procentų, panašiai nuvertėjo ir jo uždirbtos santaupos. Jei metų pradžioje tūkstantį uždirbtų rublių jis galėjo paversti į maždaug pusantro šimto Tadžikijos somonių, tai dabar somonių gauna tik apie aštuoniasdešimt.

„Jei skaičiuosime pagal seną dolerio ir rublio santykį, Rusijoje man būtų tekę dirbti tik kiek ilgiau nei metus ir būčiau sutaupęs namui. Tačiau, kai rublis krenta, man tikriausiai reikės dirbti bent trejus metus, kad sutaupyčiau“, – pasakoja Rusijos imigrantas iš Tadžikijos Saadis Mirzoevas.

O kol santaupų nepakanka, Saadžio šeima gyvena susispaudusi, elektrą valdžią riboja penkioms valandoms per dieną, Elokio miestelis skęsta skurde.

„Čia gyvena daugybė moterų, kurių sūnūs dirba Rusioje. Rublis nuvertėjo, ir jos skundžiasi, kad vaikai nebeišgali namo siųsti pinigų“, – teigia Elokio miestelio gyventoja Mutabar Mirzoeva.

Pasaulio Bankas skaičiuoja, kad Tadžikija pirmauja pagal pinigų srautus, kuriuos imigrantai siunčia šalyje likusiems savo artimiesiems, tai sudaro 40 procentų Tadžikijos bendrojo vidaus produkto. Kaimyninėje Kirgizijoje ši dalis – 30 procentų. Rusijoje dirba daugiau nei po milijoną šių šalių piliečių. Tadžikija jau fiksuoja krentančias imigrantų perlaidas ir prognozuoja, kad kitų metų bendrasis vidaus produktas augs nebe septyniais, kaip prognozuota, o keturiais procentais. Ir ši prognozė – optimistinė.