D. Tusko perrinkimui kategoriškai priešinasi Varšuva.

„Šiandien mes nuspręsime dėl Donaldo Tusko perrinkimo Europos Vadovų Tarybos pirmininku dar vienai pustrečių metų kadencijai“, – sakė A. Merkel parlamente prieš išvykdama į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

„Jo perrinkimą laikyčiau stabilumo ženklu visai Europai ir būčiau laiminga galėdama toliau su juo dirbti“, – pridūrė ji.

Tvirtą paramą D. Tuskui Vokietijos kanclerė pareiškė po to, kai Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė pagrasino sužlugdyti viršūnių susitikimą, jei lyderiai perrinks lenką D. Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) naujienų televizijai TVN24 sakė, jog „padarysime viską, ką galime, kad balsavimas šiandien neįvyktų“.

„Informavome vokiečius, jog nėra būtina šiandien išrinkti ES prezidentą“, – pridūrė jis.

Lenkijos euroskeptiška vyriausybė šeštadienį oficialiai pasiūlė vietoje D. Tusko Europos Vadovų Tarybos pirmininku skirti europarlamentarą Jaceką Saryuszą-Wolskį (Jaceką Sarjušą-Volskį). Tačiau kitos ES narės, regis, nepalaiko Varšuvos pozicijos.

D. Tuskas jau daug metų nesutaria su valdančiąja populistine partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), ypač šios partijos vadovu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu). Pastarasis buvusį centristinės vyriausybės premjerą laiko „morališkai atsakingu“ už jo brolio dvynio, tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūtį per 2010-aisiais Rusijoje įvykusią lėktuvo katastrofą.

Pats D. Tuskas trečiadienį sakė, kad yra „yra pasiruošęs šiam nuosprendžiui“, kurį priims 28 šalių lyderiai, tačiau atmetė Lenkijos premjerės Beatos Szydlo (Beatos Šydlo) kritiką, esą jis „brutaliai pažeidė“ politinio neutralumo principą, kurio turėjo laikytis savo darbe.

„Esu ir ateityje ketinu būti objektyvus ir politiškai neutralus“, – sakė jis.

Ginčai dėl D. Tusko pabrėžia didėjantį atotrūkį tarp seniau Bendrijai priklausančių vakarinių bloko šalių ir naujųjų neturtingesnių narių rytuose.

„Skirtingų greičių“ skilimas

Nesutarimai taip pat iškyla dėl Bendrijos artimiausio dešimtmečio planų, apie kuriuos turėtų būti paskelbta Romos viršūnių susitarime. Kai kurios šalys nepritaria, kad Romos deklaracijoje turėtų būti išreikštas pritarimas vadinamajai skirtingų greičių Europai.

Didžiausios žemyninės Europos ekonomikos – Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija – pirmadienį Versalyje vykusiame viršūnių susitikime pareiškė palaikančios idėją, kad šalims turi būti sudaryta galimybė integruotis skirtingu greičiu

Tačiau rytinės narės būgštauja, kad tokiu būdu jos bus paliktos vilktis iš paskos vykstant integracijai vieningos valiutos, ekonomikos ir gynybos srityse, o didžiosios valstybės toliau užtikrintai judės į priekį.

Bendrijos narys taip pat nesutaria dėl imigracijos. Dauguma rytinių valstybių yra labiau linkusios mokėti tam tikrą mokestį nei dalintis Europą užgriuvusia migrantų krizės našta, tačiau baiminasi, kad taip gali netekti dosnių Briuselio mokamų išmokų.

Lyderiai nerimauja, kad dėl tokių nuomonių skirtumų gali žlugti jų viltys Romoje išvysti užgimstant naują Europos viziją po „Brexit“, tvyrant neaiškumui dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politikos ir Rusijos agresijos.

Pabėgėlių klausimas

Ketvirtadienį parlamente kalbėdama apie pabėgėlių politiką, dėl kurios smarkiai nesutaria Bendrijos narės, A. Merkel sakė, jog ES „neabejotinai padarė pažangą, tačiau reikia dar didesnės pažangos“.

Kanclerė dar kartą paprašė Bendrijos narių laikytis solidarumo principo dėl pabėgėlių priėmimo ir paragino reformuoti prieglobsčio sistemą, kad būtų tolygiau paskirstyta pabėgėlių našta.

„Turime ją reformuoti, kad būtų užtikrintas didesnis solidarumas ir, svarbiausia, kad ji ji taptų atsparesnė krizėms“, – sakė A. Merkel.

Kai kurios šalys, tarp jų Vengrija ir Slovakija, pasisiūlė mokėti „solidarumo“ mokestį, užuot priėmusios migrantus.

Tačiau kitos valstybės, pirmiausia Vokietija bei Prancūzija, teigia, kad nė viena šalis neturėtų išsisukinėti nuo pareigos priimti minimalų skaičių migrantų pagal pabėgėlių paskirstymo planą, kuris buvo patvirtintas 2015 metų rugsėjį.