Šiai muzikantei iš Kazachstano, buvusios sovietinės Centrinės Azijos šalies, kurioje plačiai vartojama rusų kalba, išmokti vietinę kalbą yra sunkus darbas, tačiau ji priima šį iššūkį.

„Kazachstane ne visi moka kazachų kalbą. Aš pradėjau mokytis prieš pusantro mėnesio ir siekiu, kad galėčiau palaikyti pokalbį“, – sakė 44 metų smuikininkė.

Kaip ir dauguma kitų Vidurinės Azijos kalbų, kazachų kalba yra viena iš tiurkų kalbų, nesusijusi su rusų kalba, tačiau rašoma kirilica su kai kuriomis papildomomis raidėmis. Visgi nuo kitų metų planuojamas perėjimas prie lotyniškų rašmenų.

Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams po sovietmečio pabaigos, kai rusų buvo lingua franca ir elito kalba, į vartoseną regione grįžta seniai į šalį nustumtos nacionalinės kalbos.

Nors Maskva vis dar laiko Centrinę Aziją savo įtakos zona, žmonės čia vis dažniau atsigręžia į savo nacionalinį paveldą.

Iš 20 mln. gyventojų Kazachstane yra apie 3 mln. etninių rusų.

Anot institucijų, kasdieniniame gyvenime kazachų kalbą vartoja tik pusė gyventojų.

L. Propishchan lanko kazachų kalbos pamokas Karagandoje, pagrindiniame didžiulio to paties pavadinimo pramoninio regiono mieste, kartu su maždaug 20 kitų suaugusiųjų.

Per pamoką, vykstančią rusų kalba, kai kurie tarpusavyje šnabždasi apie sudėtingesnius gramatikos dėsnius.

„Karagandoje visur buvo rusų kalba, mes nevartojome kazachų kalbos. Tačiau šiandien ši kalba atgaivinama“, – teigė 68 metų Lydia Khan (Lidija Chan), lankanti užsiėmimus.

„Žmonės stebisi, kad būdama tokio amžiaus mokausi kazachų kalbos, – pridūrė ji. – Aš jiems sakau, kad tai yra mano šalis ir kad noriu, jog ši kalba vystytųsi.“

Jaunas vietos tarybos narys Yakubas Dzhamalovas (Jakubas Džamalovas) teigė, kad „užaugo rusakalbėje aplinkoje“, tačiau dabar jaučia pareigą išmokti kazachų kalbą.

Staigmena V. Putinui

Rusų kalbos nuosmukis Centrinės Azijos kalbų naudai neabejotinai susijęs su demografiniais pokyčiais.

Per pastaruosius 30 metų Kazachstane gyvenančių etninių rusų sumažėjo nuo 38 iki 15 procentų. Kitose Centrinės Azijos šalyse jų yra ne daugiau kaip penki procentai.

Rusijos invazija į Ukrainą ir daugelio rusų pareigūnų imperialistinė retorika, įskaitant raginimus ginti rusakalbes mažumas buvusiose sovietinėse šalyse, pavyzdžiui, Ukrainoje, taip pat paskatino Centrinės Azijos šalis dėti daugiau pastangų gaivinant savo nacionalines kalbas.

Nuo 2023 metų Kazachstano ir Kirgizijos pareigūnams privaloma mokėti nacionalines kalbas, jos taip pat plačiau vartojamos žiniasklaidoje.

Kazachstano prezidento partija taip pat siūlo nemokamus kalbos kursus, kartais su piniginėmis paskatomis.

Karagandoje vietos valdžia organizuoja nuotaikingus konkursus, pavyzdžiui, „išpažink savo meilę kazachų kalba ir laimėk romantiškas atostogas“ arba „perskaityk knygą kazachų kalba ir laimėk „iPhone“.

Socialiniuose tinkluose taip pat yra daugybė kanalų, kuriuose mokoma kazachų kalbos.

Simboliškai pirmą kartą Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) pasirinko kalbėti kazachų kalba bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu 2023 metų rudenį.

Atrodė, kad tai nustebino V. Putiną, įpratusį, kad regiono lyderiai su juo kalba rusiškai, ir sukėlė komišką sceną, kai Kremliaus tarnautojai suskubo užsidėti ausines, kad galėtų klausytis vertimo.

Išliekanti rusų kalba

Tačiau rusų kalba vis dar plačiai vartojama Kazachstane, kuris su Rusija turi 7,5 tūkst. km ilgio sieną. Rusų, kartu su kazachų, čia yra valstybinė kalba.

Rusų kalba nuolat girdima viešajame gyvenime, meno pasaulyje, švietimo įstaigose ir versle.

Kitose Centrinės Azijos šalyse situacija nevienoda.

Kirgizijoje rusų kalbai suteiktas panašus oficialus statusas, o Tadžikistane tai yra „tarpetninio bendravimo kalba“.

Tačiau Uzbekistane ir Turkmėnistane rusų kalba neturi oficialaus statuso, nors vis dar vartojama.

Visame regione rusų kalba vis dar siejama su socialinėmis perspektyvomis: ji suteikia galimybę gauti geresnį darbą šalies viduje ir leidžia migrantams vykti dirbti į Rusiją.

Jaunesnėms kartoms vis dar sunku įgyti aukštąjį išsilavinimą be rusų kalbos.

Kazachstano švietimo ministras neseniai skundėsi, kad mokyklose kazachų kalbos mokymas turi daug trūkumų, o jo kolega iš Kirgizijos apgailestavo dėl „labai prasto kirgizų kalbos mokymo lygio“ ir prastų vadovėlių.

Kad ir ką vyriausybės darys propaguodamos nacionalines kalbas, rusų kalba greičiausiai išlaikys lingua franca statusą, o šalys planuoja pasirašyti sutartį, skatindamos ją vartoti kaip bendrinę kalbą.

Kalbos politika taip pat yra jautrus klausimas dėl to, kad visos penkios Centrinės Azijos buvusios sovietinės valstybės yra artimos Maskvai arba nuo jos priklausomos.

Diskusijos apie nacionalinių kalbų skatinimą ar rusiškai skambančių gatvių pavadinimų keitimą išprovokuoja Kremliaus šalininkų, kurie kalba apie etninių rusų „persekiojimą“, grasinimus.

Šiuo „persekiojimu“ Maskva bando teisinti ir savo invaziją į Ukrainą. Tokį kaltinimą Kyjivas atmeta.