- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui vos per porą savaičių aukso kaina padidėjo maždaug 150 dolerių už unciją ir priartėjo prie 2000 eurų ribos. Finansų analitikai sako, kad tai normalus reiškinys, kai pasaulį supurto kokia nors krizė ar kariniai veiksmai. Tiesa, bijodami pinigų nuvertėjimo, dalis gyventojų puolė pirkti auksą. LNK žurnalistas apie tai kalbėjosi su finansų analitiku Mariumi Dubnikovu.
– Aukso kainos šoko į viršų. Kokios yra to priežastys?
– Aukso kainos paprastai juda dėl dviejų svarbių priežasčių. Viena yra infliacija, kitas dalykas yra karai ir visokios nestabilios politinės situacijos. Tai būtent užpultas Izraelis buvo priežastimi, dėl ko aukso kainos šovė į viršų. Dalis investuotojų tiesiog bando apsaugoti savo lėšas ir dėl to nusipirko aukso. Dalis žmonių, suprasdami, kad bus toks judėjimas, taip pat pirko auksą, bandydami iš to uždirbti – t. y. užbėgti už akių ir paskui parduoti tą auksą spekuliatyviai, brangiau ir tai kai kam pavyko.
– Tai ką reikėtų dabar daryti – ar susiimti ir pirkti aukso atsargas, kai dabar turime tokį nestabilų periodą pasaulyje?
– Jeigu iki šiol to nedarėte, tai, manau, kad to daryti nereikia. Auksas nelabai gali būti ilgalaikė investicija, nes, nors ir atrodo, kad jis visada brangsta, bet iš tikro labai svyruoja. Vos pasitaisius politiniai situacijai krenta žemyn ir pan. Pavyzdžiui, auksas per sudėtingą laikotarpį 1980 m. kainavo lygiai tiek pat, kiek ir 2007 m. Prireikė kone 30 metų, kad kaina grįžtų atgal. Reiškia, tai yra spekuliatyvi investicija, kurią reikia suprasti. Ir bėgti pirkti nėra patarimas. Kažkokia dalis investicijų – jeigu jau investuojame, suprantame riziką, svyravimus ir panašiai – portfelyje gali būti, bet, kaip ir minėjau, tai nėra ilgalaikė investicija, tai yra trumpalaikis spekuliavimo instrumentas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Na, o tie, kurie jau turi aukso atsargų – galbūt įsigijo per karą Ukrainoje, nes taip pat buvo šokusios aukso kainos į viršų – galbūt dabar pats laikas parduoti sukauptas atsargas?
– Aš net neabejoju, kad tai šiek tiek net koreguos aukso kainą ateity, nes per labai trumpą laiką, po karo Izraelyje, kaina šoktelėjo kone 10 proc. Tai ypatingai fiksuos pelnus tie, kurie spekuliatyviai, sąmoningai pirko. Ar parduoti seniau pirktą auksą? Čia jau sprendžia kiekvienas pagal savo investavimo strategiją.
– Į juvelyrinius dirbinius taip pat žmonės investuoja. Kuo tai skiriasi? Tai tikrai nėra ta pati rūšis.
– Tikrai ne. Investicinis auksas yra grynas, paprastai plytelių pavidalu. O juvelyriniai papuošalai, visi suprantame, kad ten gali pusę kainos ar daugiau sudaryti meistro darbas. Reiškia, kad pirkdami papuošalus, deja, bet su investicijomis mažai ką turim bendro.
– Kiek infliacija gali reguliuoti aukso kainas, kiek gali padaryti svyravimams pokyčių?
– Na, galima sakyti, kad mes jau nesame tokios infliacijos gniaužtuose, kokia buvo praeitais metais. Pasauliniu mastu infliacija traukiasi, Lietuvoje taip pat. Ir tikėtina, kad mes grįšime į labai normalius dydžius, kurie suvokiami iki kokių 3 proc. Tai auksui iki Izraelio karo tai buvo priežastis dėl ko jo kaina koregavosi. Tai yra nuo tų 2000 dolerių buvo kritusi iki 1800 dolerių ir kėsinosi eiti dar žemiau.
Pats paprasčiausias būdas visgi yra pirkti taip vadinamą popierinį auksą t. y. vertybinius popierius, kurie leidžia gauti dalį aukso.
– Kur reikėtų pirkti auksą?
– Jeigu perkame fizinį auksą iš distributorių, tai labai tikrinčiau kainą. Kokia yra rinkos kaina ir už kiek parduoda. Nes gali būt, kad komisinis mokestis gali siekt 5 proc. ar daugiau. Tokiu atveju pirkdami ir parduodami mes labai stipriai permokame. Pats paprasčiausias būdas visgi yra pirkti taip vadinamą popierinį auksą t. y. vertybinius popierius, kurie leidžia gauti dalį aukso.
– Jūs užsiminėte apie ateities perspektyvas. Ar gali būti taip, kad greitu metu aukso kaina perkops ir 2000 eurų ribą?
– Na, visko gali būti rinkose. 2 tūkst. riba yra kol kas tokia užburta – vos auksas perlipa 2000 dolerių lygį ir vėl grįžta atgal. Situacija pasitaiso ir vėl grįžta atgal. Tai kaip bus šį kartą – matysime. Tai yra sunkiai prognozuojamas instrumentas, nes jis neturi pinigų srautų, neuždirba pelno, negeneruoja pajamų. Atvirkščiai, reikia jį saugoti ir patirti tam tikrus kaštus. Tai ar bus virš 2000 dolerių, mes pamatysime. Bet jeigu politinė situacija prastėtų, kariniai konfliktai plėstųsi, taip, jis galėtų peržengt tą ribą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: biokuro kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 2,44 proc.
Praėjusią savaitę, spalio 21–27 d., biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 2,44 proc. ir yra mažesnė nei pernai šildymo sezono pradžioje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Taip pat nurodoma, kad dyzelinas minėtu laikotarpiu a...
-
Verslas – apie lūkesčius naujiems valdantiesiems: svarbiausios citatos
Seimo rinkimus sekmadienį laimėjusiems socialdemokratams ketinant sudaryti naują valdančiąją koaliciją su demokratais ir „valstiečiais“, BNS pateikia svarbiausias verslo atstovų citatas apie tai, kokių lūkesčių jie turi būsimiem...
-
„Litgrid“: po planinių darbų vėl įjungta „NordBalt“ jungtis
Atlikus kasmetinius planinius techninės priežiūros darbus Švedijoje ir Lietuvoje, vėl įjungta „NordBalt“ elektros jungtis, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
LTG: keičiantis keleivių įpročiams, vis daugiau bilietų perkama internetu2
Pasiūlius daugiau bilietų pardavimo galimybių, keičiasi ir pirkėjų įpročiai, praneša „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) įmonių grupei priklausanti bendrovė „LTG Link“. Skaičiuojama, kad šių metų rugsėjį intern...
-
Užimtumo tarnyba: artimiausiais mėnesiais nedarbo mažėjimo tiek Lietuvoje, tiek Europoje nesitikima
Spalį, kaip ir rugsėjį, Europos darbo rinkos barometras siekė 99,5 balo. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, situacija Lietuvos darbo rinkoje taip pat ėmė blogėti. ...
-
Karinių ir kitų krovinių mazgą Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje6
Karinių ir civilinių krovinių krovos mazgą su siaurąja europine geležinkelio vėže Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje, o ją pradėti naudoti 2027-ųjų pradžioje, teigia „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valda...
-
Artėjant Vėlinių savaitgaliui, ragina pirkti mažiau: į kapus persikėlė vartotojiškumo kultūra6
Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, prekybininkai stebi aktyvią prekybą kapų žvakėmis, išaugusią žvakių įdėklų bei plastikinių gėlių paklausą. ...
-
Kodėl obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą?1
Obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų siūlymų. Vien per šiuos metus buvo išplatinta obligacijų už 200 milijonų ...
-
„Independence“ taps Lietuvos nuosavybe: terminalo reikės bent iki 2040-ųjų5
Šių metų pabaigoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklai „Independence“ tampant Lietuvos nuosavybe, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad terminalo šaliai reikės bent iki 2...
-
Bedė į piktžaizdę – 40-mečiai vis dar gyvena su tėvais: raitotis rankoves dėl to žada ir merai4
Galvos skausmas dėl būstų taps ne tik gyventojų, bet ir merų rūpesčiu. Europos Komisija ruošia būsto įperkamumo planą. Jis dar ne viešas. Paaiškės tik gruodį, bet Briuselyje dirbęs LNK žurnalistas sužinojo, kad vietos vald...