Rugsėjį abi valstybės stojo į karą dėl armėnų kontroliuojamo Azerbaidžano anklavo kontrolės. Tas konfliktas pareikalavo apie 6 tūkst. žmonių gyvybių.

Šešias savaites besitęsę susirėmimai baigėsi lapkritį, tarpininkaujant Rusijai pasiekus paliaubų susitarimą, pagal kurį Azerbaidžanas į savo žinią perėmė kelis dešimtmečius Armėnijos kontroliuotą teritoriją.

„Esame pasirengę dirbti prie taikos susitarimo su Armėnija“, – per virtualią konferenciją, skirtą Pietų Kaukazo klausimams aptarti, kalbėjo I. Aliyevas.

„Kalnų Karabacho konfliktas baigėsi ir atėjo laikas galvoti apie ateitį“, – sakė jis, pabrėždamas, kad abiem valstybėms reikia „sumažinti būsimas rizikas“.

Praėjusią savaitę vėl kilo įtampa, Armėnijai apkaltinus azerbaidžaniečių karius per „infiltraciją“ kirtus jos pietinę sieną, kad „apsiaustų“ vieną ežerą, kuriuo dalijasi abi šalys. Baku tokius teiginius atmetė.

Laikinasis armėnų premjeras Nikola Pašinianas tuo metu paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės paramos. Maskva savo ruožtu pažadėjo padėti delimituoti ir demarkuoti abiejų valstybių bendrą sieną.

Ketvirtadienį N. Pašinianas parlamentui sakė, kad Rusija padeda Armėnijai ir Azerbaidžanui parengti susitarimą dėl bet kokių pasienio incidentų sprendimo „diplomatinėmis priemonėmis, o ne karių judėjimu“.

„Sienų delimitacija ir demarkacija reiškia, kad sienų saugumo klausimas bus išspręstas visiems laikams“, – sakė jis ir pridūrė, kad norint sukurti susisiekimą, reikalinga ir politinė valia.

N. Pašinianas taip pat sakė, kad abi vyriausybės turėtų aptarti galimus teritorinius apsikeitimus tarp abiejų šalių.

N. Pašiniano teigimu, Armėnijos teritorijoje lieka iki 600 Azerbaidžano karių, o šį klausimą „būtina spręsti diplomatinėmis priemonėmis“.

Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano ir perėmė šio kalnuoto anklavo kontrolę per niokojantį 9-ojo dešimtmečio karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir privertusį dar šimtus tūkstančių palikti savo namus.