- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azerbaidžanas, šių metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP 29, šeimininkas, antradienį pareiškė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus siekiama savanoriškų įsipareigojimų įvairiose srityse – nuo turizmo iki taikos pasaulyje, pagrindinę darbotvarkę stabdant nesutarimams dėl pinigų.
Lapkritį vyksiančioje konferencijoje valstybės turėtų susitarti, kiek lėšų besivystančioms šalims turėtų būti surinkta kovai su klimato kaita, tačiau iki šiol oficialios derybos yra įstrigusios dėl nesutarimų.
Likus dviem mėnesiams iki viršūnių susitikimo Azerbaidžanas, kuris, nepaisydamas aklavietės, išliko optimistiškai nusiteikęs, pristatė keliolika iniciatyvų, kurios, kaip tikisi, papildys sudėtingas derybas.
Be kita ko, valstybių prašoma maratoninio aukščiausiojo lygio susitikimo metu laikytis paliaubų, įsipareigoti mažinti iš organinių atliekų susidarančio metano kiekį ir turizmo pramonės generuojamų teršalų kiekį, taip pat įsipareigoti skatinti pasaulinį energijos kaupimą.
„Ankstesnės (COP) šeimininkės papildydavo savo įgaliojimus atitinkančias programas veiksmų programomis, dėl kurių nebuvo derėtasi, kad būtų pasiekta ambicingų rezultatų“, – rašoma COP 29 pirmininko Mukhtaro Babayevo (Muchtaro Babajevo) pranešime, skirtame beveik 200 šalių konferencijos dalyvių.
Svarbiausias iš jų – Azerbaidžano pasiūlytas fondas, į kurį ketinama surinkti lėšų besivystančioms šalims iš iškastinį kurą išgaunančių šalių ir įmonių.
Tikimasi, kad tarp Irano ir Rusijos įsiterpęs Azerbaidžanas, kuris tebėra labai priklausomas nuo iškastinio kuro, įneš pirmąjį indėlį į vadinamąjį klimato kaitos padarinių švelninimo fondą.
Fondui pradėti veiklą reikia 1 mlrd. dolerių (900 tūkst. eurų) ir 10 šalių akcininkių. Azerbaidžanas teigia, kad šiuo fondu jau domimasi, tačiau konkrečių duomenų nepateikė.
Šiemet Baku vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime tikimasi susitarti, kiek besivystančioms šalims reikia lėšų, kad jos prisitaikytų prie šiltėjančios planetos, kas jas turėtų skirti.
Šis tikslas pakeis 100 mlrd. JAV dolerių (90 mlrd. eurų), kuriuos išsivysčiusios valstybės įsipareigojo nuo 2020 metų kasmet skirti padėti besivystančioms valstybėms pereiti prie švaresnės energetikos.
Ši suma pirmą kartą buvo pasiekta tik 2022 metais ir ilgą laiką buvo kritikuojama kaip akivaizdžiai nepakankama.
Pasirengimas COP 29 vyksta lėtai, o likus dviem mėnesiams iki baigiamųjų svarstymų šalys dar nesusitarė, kokia turėtų būti nauja suma ir kas ją turėtų mokėti.
Rugpjūčio pabaigoje JT paskelbė dokumento projektą, kuriame išdėstyti septyni preliminarūs finansinio susitarimo variantai, atskleidžiantys prieštaringas šalių pozicijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Venesueloje balandžio 27 dieną vyks parlamento rinkimai
Venesueloje balandžio 27 dieną vyks parlamento ir regioniniai rinkimai, pirmadienį paskelbė šalies rinkimų komisija. ...
-
Iranas: po Trumpo sugrįžimo Vašingtonas ir Teheranas neturėjo diplomatinių kontaktų
Iranas pirmadienį pareiškė, kad nuo tada, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grįžo į Baltuosius rūmus, Vašingtonas ir Teheranas neturėjo jokio diplomatinio bendravimo. ...
-
ES ketina švelninti sankcijas Sirijai
Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje pritarė laipsniškam sankcijų Sirijai švelninimui. ...
-
Brandenburgo vartai Berlyne apšviesti Holokausto aukoms atminti
Brandenburgo vartai Berlyne pirmadienį po saulėlydžio buvo apšviesti Aušvico aukų atminimui, praėjus 80-čiai metų nuo nacių mirties stovyklos išlaisvinimo. ...
-
JT vadovas susirūpinęs dėl JAV pagalbos įšaldymo, ragina daryti daugiau išimčių
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį išreiškė susirūpinimą po to, kai Jungtinės Valstijos, didžiausia pasaulyje paramos šalims teikėja, įšaldė beveik vis...
-
Trumpui spaudžiant dėl Grenlandijos, Danijos premjerė akcentuoja Šiaurės vienybę
Danijos premjerė teigė, jog Šiaurės šalių lyderiai, susitikę savaitgalį, dar kartą pabrėžė savo vienybę gynybos klausimais, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pareiškus norą perimti Grenlandiją. ...
-
Ukraina nuteisė du Charkivo srities gyventojus už bendradarbiavimą su Rusija
Ukraina pirmadienį pranešė, kad nuteisė du rytinės Charkivo srities gyventojus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už bendradarbiavimą su Rusijos pajėgomis. ...
-
Aušvico išlaisvinimo 80-mečio minėjime išgyvenusieji smerkia antisemitizmo augimą
Pasauliui minint 80-ąsias Aušvico išlaisvinimo metines, kai kurie iš nedaugelio likusių gyvų kalinių pirmadienį dalyvavo ceremonijose nacių mirties stovyklos vietoje ir pasmerkė „didžiulį antisemitizmo augimą“. ...
-
Estijoje už sankcijų pažeidimą skirta lygtinė bausmė buvusiam vietos „Sputnik“ vadovui
Talino Harju apygardos teismas pirmadienį skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę vienam iš buvusių Rusijos propagandinio portalo „Sputnik“ Estijoje vadovų Mati Dmitrijui Terestalui už sąmoningą sankcijų pažeidimą. ...
-
Londonas skyrė naujų sankcijų Baltarusijai
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad skyrė sankcijas šešiems baltarusiams ir trims Baltarusijos gynybos sektoriaus subjektams, praėjus dienai po Vakarų nesąžiningais laikomų prezidento...