Grupė teigė, kad nuo praeitų metų dėtos pastangos suvaržyti žodžio laisvę yra „beprecedentės“ ir kad dėl tinkamos informacijos stygiaus galbūt netgi buvo prarasta žmonių gyvybių.

„Taikytasi į ryšių kanalus, socialiniai tinklai buvo cenzūruojami, o žiniasklaidos priemonės buvo uždaromos“, – sakė „Amnesty“ tyrimų, advokatūros ir politikos reikalų direktorius Rajatas Khosla (Radžatas Chosla).

„Siaučiant pandemijai taip pat buvo nutildoma arba įkalinama žurnalistų ir sveikatos apsaugos profesionalų, – pridūrė jis. – Dėl to žmonės negalėdavo gauti informacijos apie COVID-19, pavyzdžiui, kaip apsaugoti save ir savo bendruomenes.“

„Dėl COVID-19 gyvybių neteko apie 5 mln. žmonių, ir informacijos trūkumas tikriausiai buvo vienas iš papildomų veiksnių“, – aiškino R. Khosla.

Kaip skelbia „Amnesty“, iki 2020 metų vasario Kinijoje, kurioje pora mėnesių anksčiau pirmąsyk buvo atrastas naujasis koronavirusas, buvo pradėta 5 511 baudžiamųjų tyrimų prieš asmenis, „klastojusius arba sąmoningai platinusius klaidinamą informaciją“ apie protrūkio prigimtį ir mastą.

Tanzanijos vyriausybė, vadovaujant prezidentui Johnui Magufuli (Džonui Magufuliui), pasinaudojo įstatymais, draudžiančiais skleisti „melagingų žinias“ ir numatančiais baudžiamąją atsakomybę už tokią veiklą, kad suvaržytų žiniasklaidos darbą.

J. Magufuli, vengęs dėvėti apsaugines kaukes, netikėtai mirė šių metų kovą, tačiau iki tol neigė, kad koronavirusas pasiekė ir jo šalį. Prezidentas tvirtino, kad užkratas buvo „išvarytas“ maldomis.

Tuo metu Nikaragvos valdžia pasinaudojo skubos tvarka priimtais įstatymais prie kibernetinius nusikaltimus, kad nutildytų visus, kritikuojančius vyriausybės atsaką į virusą, sakoma „Amnesty International“ ataskaitoje.

Prezidento Danielio Ortegos vyriausybė neigė pranešimus, kad šalies ligoninėse stinga lovų ir kad daugėja užsikrėtimo koronavirusu atvejų bei pacientų mirčių.

Rusijoje įvesti prieš „melagingas naujienas“ nukreipti įstatymai ir baudžiamoji atsakomybė už pranešimus, susijusius su COVID-19, tikriausiai liks galioti ir pandemijai pasibaigus, rašo „Amnesty International“.

Ši Londone įsikūrusi organizacija sako, kad tokios priemonės yra dalis „puolimo prieš žmogaus teises“, pastaraisiais metais stebimo visame pasaulyje. Grupė paragino jas nedelsiant atšaukti.

Ji taip pat kritikavo socialinių tinklų bendroves nesiimant pakankamų priemonių melagingos ar klaidinamos informacijos apie virusą sklaidai.

Dėl šios priežasties „asmenims tampa vis sunkiau susidaryti visiškai informuotą nuomonę ir priimti pagrįstus pasirinkimus dėl savo sveikatos“, sakoma „Amnesty“ naujojoje ataskaitoje „Nutildyti ir suklaidinti: per COVID-19 pandemiją žodžio laisvei iškilęs pavojus“ (Silenced and Misinformed: Freedom of Expression in Danger During Covid-19).

„Valstybinės ir socialinių tinklų bendrovės taip pat turi užtikrinti, kad visuomenei būtų teikiama netrikdoma prieiga prie tikslios, įrodymais pagrįstos ir savalaikės informacijos, – pabrėžė R. Khosla. – Tai yra kritiškai svarbus žingsnis, kad kiek įmanoma sumažėtų vengimas skiepytis, skatinamas dezinformacijos.“