Ona Raudonikienė, pensininkė:

– Kaupti nieko nesirengiu: ką čia sukaupsi, kai pensijas sumažino, o gal ir dar sumažins? O ką prisipirkti? Maisto, kruopų nusiperki, o duonos neprisidžiovinsi. Bet mes, pensininkai, dar kaip nors išgyvensim, o jaunoms šeimos tai bus liūdna. Taip ir išsiskiria šeimos, išvažiuoja visi į užsienius.

Nijolė Stankevičienė, ledų pardavėja:

– Sunku pasakyti, ar kaupsiu, nežinia, kaip dar bus, kol kas užsipirkti atsargų nebandau. Jei tikrai pabrangs – bandyčiau. Laikyčiau juos tiesiog bute, daugiausia – kruopas, nes juk mėsos tikrai neišsaugosi, nebent kokius konservus.

Vilmantė, knygyno konsultantė:

– Taip, kažką girdėjau, kad žada brangti duonos produktai, tačiau apie mėsos brangimą girdėti neteko. Tikrai nežadu prisipirkti. Duonos daug neprisipirksi, kruopų daug nevalgau, tai tikrai nežadu prisipirkti ir sandėliuoti tik tam, kad prisipirkčiau.

Rimas, šiuo metu poilsiauja:

– Gal kažką ir girdėjau, kad brangs. Bet ne, nežadu prisipirkti kažkokių produktų. Aš neseniai grįžau į Lietuvą, tad dar nelabai suvokiu, kas čia darosi ir kas čia vyksta. Vis dėlto tam tikrus produktus sandėliuoti verta. Aš Londone ir Airijoje taip darydavau – daugiausia šaldymo kamerose laikydavau mėsos produktus.

Edita, jauna mama:

– Jūs rimtai ar juokaujate? Ne, net nekilo mintis pradėti kaupti maisto produktus, be to, neturiu tiek vietos. 

Rita, mama:

– Mes niekad specialiai neperkam kaupti. Visų pirma, duona toks dalykas, kuris ilgai neišbus, kruopas gal ir verta, bet vis tiek nekaupiu. O mėsos produktų kišti į kameras nežadame, kol kas dar turime užtektinai.

Izidorius Bukauskas, pensininkas:

– Kol kas gal pirkti ir kaupti nereikia. Juk jei pabrangs kokiais 5, 6 centais, na, 20 centų, čia didelės reikšmės nėra. Žinoma, kitiems, kurie mažiau uždirba ar pensijos mažesnės, tai tie kaups, bet kurie gauna pensijos apie 900 litų, tai jiems jau tikrai užteks ir nereikės kaupti.

Andželika, moksleivė:

– Šiaip užsiperkame maždaug mėnesiui visad, bet ilgesniam laikui užsipirkti nežadu. O šiaip, kaupiant produktus, juos reikia laikyti šaltai, rūsiuose. O ir tos pačios kruopos laikui bėgant ima gesti, ir konservų galiojimo laiką reikia sekti.

Marius, tėtis:

– Nežadu, net neturiu kur sandėliuoti. O šiaip kol kas dar galiu leisti sau nusipirkti maisto. 

Aldona, pensininkė:

– Niekada taip nedaryčiau, nes, pavyzdžiui, jei nusipirksi kruopų, tai jas suės kandys ar dar kas nors. Mes šito niekada nedarome, o mėsai kaupti mes neturime nei tokių didelių šaldytuvų, nei pinigų.