- Verslininkas Vytautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Higienos instituto specialistai ištyrė, kiek mūsų moksleivių yra fiziškai aktyvūs po pamokų. Ne mažiau kaip 60 minučių kasdien? Tokių Lietuvoje yra vos kas aštuntas – 13,6 proc. vaikų. Ketvirtadalis moksleivių kasdien net keturias ir daugiau valandų praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus ekranų.
Duomenys tik blogėjo
Fizinio aktyvumo stygių savo tyrimuose fiksuoja ir Lietuvos sporto universiteto mokslininkai.
Vaikų fizinio pajėgumo rezultatai per pastaruosius 20 metų blogėjo visose kategorijose. Ypač prastą padėtį rodo ištvermės rodikliai, nusakantys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą.
Vadinasi, ateityje didės širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių mirštamumas ir šiuo metu yra didžiausias.
Vaikus miniu pirmiausia, tačiau tai tik vienas signalas, kad turime rimtų problemų. Ne ką geresnė situacija ir jaunimo, darbingų asmenų bei senjorų grupėse.
Nesveikas gyvenimo būdas ne tik trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Tai mažina bendrą pasitenkinimą gyvenimu.
Prieš kelerius metus Higienos institutas darė didelės imties (apklausta beveik 25 tūkst. asmenų) tyrimą, kuris parodė, kad suaugusiųjų, kurie užsiima energinga fizine veikla bent po 30 minučių penkias dienas per savaitę ar dažniau, tėra 40,5 proc.
Kitaip tariant, vos du iš penkių tėvų ir senelių yra minimaliai fiziškai aktyvūs. Ir čia nekalbame apie rekomenduojamą aktyvumą – tik apie minimalų, būtiną sveikam gyvenimui.
Miestuose – prasčiau
Situacija dar prastesnė didesniuose miestuose.
Pavyzdžiui, Vilniuje minimaliai fiziškai aktyvių suaugusiųjų tėra 29,4 proc., Kaune – 33,9 proc., o Klaipėdoje – 35,2 proc. Tai duomenys, kurie užfiksuoti iki pandemijos.
Akivaizdu, kad judėjimo ribojimai 2020–2021 m. šiuos rodiklius tik dar labiau pablogino, ir kardiologų skelbiamas aliarmas apie užslėptas ir netrukus sprogsiančias problemas yra visiškai pagrįstas.
Ar turime galimybių išvengti šios sofos sėslumo katastrofos?
Problema – ne tik Lietuvos. Pasaulio sveikatos organizacija dar 2017 m. yra pateikusi įvairių rekomendacijų, kaip didinti fizinį aktyvumą.
Pirma priemonių grupė – sąmoningas apsisprendimas šeimose visiems kartu ieškoti sveiko gyvenimo pasirinkimų.
Pavyzdžiui, visiems kartu nuspręsti ir pradėti reguliariai eiti į lauką, atrasti ir pamėgti jei ne aktyvų sportą, tai bent išvykas į gamtą, netradicines erdves, renginius.
Buvimas kartu turi tapti ir paskata keisti maitinimosi įpročius – atsisakyti greito, nesveiko maisto, mokytis maistą gamintis patiems, naudoti ekologiškus produktus, didinti vaisių ir daržovių dalį.
Antsvoris – tikra bėda
Sveikatos specialistai siūlo visiems kartu nusistatyti tam tikrus lengvai pamatuojamus, tačiau svarbius tikslus.
Pavyzdžiui, fiksuoti, kiek kilometrų šeima kartu nuėjo per savaitę. Arba stebėti, kiek kartų per savaitę buvo valgomos daržovės, kiek kartų neatsilaikyta pagundai ir užsisakytas greitas maistas.
Tokiems savistabos pratimams jau dabar galima rasti daugybę sveiko gyvenimo programėlių išmaniuosiuose įrenginiuose. Jos atkreips dėmesį ir primins daugybę dalykų – paklaus, kodėl šiandien dar nenuėjote rekomenduojamų žingsnių skaičiaus ar kiek kaloringą maistą valgėte pietums ar naktipiečiams.
Ir, žinoma, sėkmingai pasiekę suplanuotus tikslus, visi turite gauti dovanų – išmaniuosiuose įrenginiuose apdovanojimai virtualūs, tačiau gyvai šeimoje tikrai galite sutarti dėl labai apčiuopiamų prizų.
Lietuvoje kas ketvirtas vaikas jau turi antsvorio, dalis jų jau laikomi nutukusiais.
Tai iššūkis kiekvienam piliečiui, kiekvienai šeimai, vietos bendruomenei. Daug ir nesveikai maitinantis keliama maisto pramonė, tačiau gerokai daugiau nukenčia patys piliečiai, šeimos, bendruomenės.
Nesveikas gyvenimo būdas ne tik trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Gerokai svarbiau, kad tai mažina bendrą pasitenkinimą gyvenimu.
Pamirštame, kad pakilus nuo sofos ir išėjus pro duris mūsų laukia įdomus, įtraukiantis, džiaugsmą, o ne erzelį siūlantis pasaulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl paveldo laikas prasiblaivyti2
Nustebau, kai perskaičiau „Klaipėdoje“ apie tai, kad klaipėdiečiai yra aktyvūs apklausoje dėl Naujojoje Uosto gatvėje 5 esančio namo (A. Dykovienė. „Apklausa sulaukė ažiotažo“, 2024 09 21). ...
-
Architektų sprendimai nustebino
Norėčiau pateikti savo nuomonę apie kelis pastarojo meto architektūrinius sprendimus mūsų mieste. ...
-
Kumelė sapnuoja prezidentą
Aš, Viagra Viagrauskaitė, lietuvė, tikroji Sąjūdžio įkūrėja ir Baltijos kelio sumanytoja, esu be galo kuklus žmogus, tačiau net ir aš negaliu visai tautai nepapasakoti apie ypatingos svarbos įvykį, kuriame man teko dalyvauti 2024-ųj...
-
Fašizmo simbolių nevalia toleruoti6
Perskaičiau straipsnį apie Lūžų ir Vaidaugų gatvėse Klaipėdoje fašistuojančių asmenų pripaišytas raides „Z“ (G. Namentkevič. „Provokacija: ant durų – raidės „Z“, „Klaipėda“, 2024 08 2...
-
Vaistinėje – netikėtas vaizdelis1
Prieš kelias dienas buvau vaistinėje prie „Vėtrungės“. ...
-
„Mano vidinė būtybė“
Kokias pastarąjį kartą skaitėte pasakas, ką prisimenate? Ar jos buvo apie žmogų gelbėjančius ir globojančius gyvūnėlius: karvutę, avinėlį, žaltį-vyrą, juodvarniais paverstus brolius?.. ...
-
Dėl ledo arenos reikėtų apklausos5
Kaip matome, ir toliau Klaipėdoje yra buldozeriu stumiamas vadinamosios ledo arenos projektas, kuris kainuos 20 mln. eurų, išimtų iš klaipėdiečių kišenių. ...
-
Klaipėdos jūrinė dvasia dingo?3
Buvau visą savaitę Dainų šventėje. Mačiau keturis renginius: nuo vykusiojo Kalnų parke iki Dainų dienos Vingio parke. Daug gražių akimirkų pavyko pamatyti ir išgirsti, bet teko sulaukti kritikos per miestų eiseną, o ypač ta kritika s...
-
Kelionė iki jūros įsimins ilgam4
Kartais su šeima vykstame prie jūros. Ir kiekvieną kartą tas pats, jei nusprendžiame važiuoti autobusu. Šį kartą, sugedus automobiliui, kitos išeities neturėjome. ...
-
Pliaže reikėtų papildomų postų
Visus sujaudino žinia apie kilnų vyriškio poelgį gelbstint iš Baltijos bangų dvi mergaites. Tikiu, kad šio žmogaus atminimas bus tinkamai pagerbtas. ...