Lietuvoje oficialiai egzistuoja 41 politinė partija. Nuo šių metų gruodžio 14-osios visos veikiančios politinės partijos privalės turėti ne mažiau nei 2 tūkst. narių. Jeigu partijoje liks mažesnis nei įstatyme reikalaujamas narių skaičius, per 30 dienų apie tokį faktą pati politinė partija arba Teisingumo ministerija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tikimasi, kad daugelis mažųjų partijų tokiu būdu sunyks arba susijungs į didesnes. Šis klausimas kelia nemažai diskusijų. Nesutariama ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų. Ar Lietuvoje reikėtų tik kelių politinių partijų?

Už

Lilija Petraitienė, Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkė:

– Lietuva – maža valstybė. O šalyje gaji iškreipta samprata, kad politinės partijos yra blogai. Jau tapo tradicija, kad prieš rinkimus atsiranda naujų pranašų, jie sukuria partijas, o patirtis rodo, kad po metų jos miršta. Tokių pavyzdžių būtų galima vardyti labai daug. Kažkas mūsų tautoje yra ne taip, kad kaskart vis lipame ant to paties grėblio. Senosios demokratijos šalyse yra po dvi partijas, kurios atstovauja kairiajai ir dešiniajai vertybių sistemoms. Mano nuomone, kol išaugsime iki tokio demokratijos lygmens, mums labiau tiktų turėti penkias parlamentines partijas. Nuo seniausių laikų valstybės rėmėsi partine sistema, nes partijos prisiima atsakomybę. Rinkėjai nubaudžia kažkurią politinę jėgą, už ją nebalsuodami. O iš laisvų asmenų ar ką tik susikūrusių partijų nėra kaip pareikalauti atsakomybės. Partijos siūlo ir deleguoja solidžius ir patikimus žmones. Todėl partijos turi labai aiškiai deklaruoti pamatuotą rinkimų programą, kad rinkėjai galėtų vertinti nuveiktus darbus. Puikiai žinome, kai į koalicijas jungiasi partijų atstovai, jie tai daro pagal programas. Prisiminkime, dar tarpukario Lietuvoje buvo juokaujama: du lietuviai – trys partijos. Man pačiai yra tekę kelis partijos bičiulius išbraukti, nes jie buvo įrašyti ir kitų partijų įskaitoje. Nes dalis žmonių į partijas ateina tik tam, kad gautų patogią darbo vietą. Mano įsitikinimu, Lietuvai su tokiu nedideliu gyventojų skaičiumi turėti dešimtis partijų yra tikrai per daug.

Prieš

Stanislovas Buškevičius, Partijos "Jaunoji Lietuva" lyderis:

– Demokratinėje visuomenėje, jeigu žmonės nori, gali vienytis į partijas. Dirbtinis draudimas steigti ir gyvuoti partijoms veda į diktatūrą ir yra politinė korupcija. Viskas turi vystytis laisvai ir demokratiškai. Juk dar visai neseniai buvo tik viena – komunistų partija. Tad vien svarstymai – daug ar mažai Lietuvoje partijų – gali atvesti prie minties, kad gali užtekti ir vienos. Laisvose šalyse tokie klausimai nekeliami. Mes esame prie tų autsaiderių, kurie dirbtinai nori liepti dideliam skaičiui žmonių priklausyti vienai partijai. Rinkėjai turi spręsti, trys ar 10 tūkst. narių turi būti partijoje. Nepatiks partija, nebalsuos už ją. Dirbtinis partijų ribojimas yra ir laisvės ribojimas, jis prieštarauja demokratinės, laisvos visuomenės principams. Juk už tai ir kovojome. Bandymas riboti partijų skaičių rodo kai kurių partijų lyderių konkurencijos baimę, amoralumą, nepasitikėjimą savimi, kompleksavimą. Prilyginčiau tai pasakymui, kad darželyje rožės reikalingos, o tulpės – ne. Juk žmonės partijas renkasi ne pagal skaičių, o pagal idėjas. Toks mąstymas yra sovietinis reliktas. Šiandien mažai narių turinti partija jau rytoj jų gali turėti labai daug. Lietuvoje didžiosios partijos pasiima mokesčių mokėtojų pinigus be jokio gyventojų atsiklausimo, ir taip susidaro uždaras ratas. Reklamai reikia pinigų, o jų duodama iš biudžeto. Jei nenori vogti ir esi sąžiningas, jų negausi.