Kodėl išsenka?

Nemunas prieš kelis šimtus metų nebuvo toks tiesus, koks yra dabar. Laivybos sąlygoms gerinti jis nuo Gardino buvo reguliuotas, iš vagos šalinti rieduliai, naikintos jo senvagės ir atšakos. Prieš beveik šimtmetį gyliams užtikrinti buvo pradėta statyti būnes – skersai tėkmės, pusiau panardintas dambas.

Ypač didelių pokyčių Nemuno upės vagos būklei atnešė 1960 m. pastatyta Kauno hidroelektrinė (HE) ir XX a.septintajame–devintajame dešimtmetyje išplėtoti upės vagos gilinimo darbai laivybos reikmėms bei žvyro gavyba statyboms. Pasekmė – Nemuno dugno centrinė vaga Kauno mieste pažemėjo iki kelių metrų, tiek pat nukrito upės vandens lygis, palyginti su prieš tai buvusiu. Vykę dideli potvyniai taip pat reikšmingai prisidėjo prie Nemuno vagos pokyčių.

Nekoks vaizdas

Beveik kiekvienais metais, užsitęsus sausmečiui, Nemunas nusenka ir tai nėra jokia naujiena. Akivaizdžiausiai tai matoma Kauno miesto širdyje. Nemuno vandens lygis (pirmiausia – vagos dugnas) tiek pažemėjo, kad istorinė vandens matavimo stotis (veikianti nuo 1877 m.), esanti prie Vytauto bažnyčios, nebepasiekia vandens, o kabo ore. "Pakibo" krantinės, atsidengė neišvaizdūs vagos plotai, vagoje pradėjo kupstais augti žolės, išniro tėkmės plaunamos tiltų atramos.

Šiems pokyčiams įtakos turi ir HE darbo režimas, kuris sukelia staigius ir ženklius Nemuno vandens lygių svyravimus. Iki šiol jokių priemonių nuosėkio pasekmėms valdyti nenaudota. Nekreipiama dėmesio net į tai, kad nemalonus vaizdas atsiveria svečiams lankantis "Žalgirio" arenoje.

Techninės galimybės

Per Paryžių teka upė Sena, tokia pat lygumų upė kaip ir Nemunas, tik ketvirtadaliu trumpesnė, o jos vandeningumas panašus. Ja ištisai plaukioja pramoginiai laivai, trumpesniame ruože – kroviniai laivai, įskaitant jūrinius. Tik upių gyliai Paryžiuje ir Kaune yra nesulyginami, atitinkamai 9,5 ir 1,2 m. Sena nuo 1 800 m reguliuojama hidrotechninėmis priemonėmis, įrengtos užtvankos su laivybos šliuzais.

Daugelis upių, tekančių per Europos miestus, yra sureguliuotos. Visų pirma miestelėnų apsaugai nuo potvynių. Dabartinė hidrotechnikos inžinerija gali pasiūlyti įvairių priemonių upės istoriniam vandens lygiui grąžinti. Galimi keli variantai: būnių statyba, vagos susiaurinimas ir užtvankos.

Būnių statyba nėra efektyvi vandens lygiui pakelti: gilina vagos dugno centrinę dalį, netinka prie miesto vaizdo.

Vagos siaurinimas – upės įspraudimas į betoninius rėmus – nevaizdus ir brangus, kyla pavojus potvyniams. Tai aiškiai parodė visai neseniai praūžę potvyniai Paryžiuje.