- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka. Nuo to laiko praėjo devyni mėnesiai ir beveik 10 tūkst. vyrų šiemet jau išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Tokių tėčių, stabdančių savo karjerą dėl vaiko priežiūros pirmaisiais jo gyvenimo metais, skaičius vis auga. Apie tai LNK žurnalistas pakalbino Donatą Telišauskaitę-Čekanavičę, Socialinio draudimo grupės vyr. patarėja.
– Grįžkime devynis mėnesius atgal, kai įsigaliojo naujovės tėvams. Ar jie pradėjo naudotis tomis naujovėmis?
– Žinoma, pradėjo. Matome, kad iš esmės šiek tiek yra sumažėję besinaudojančių vaiko priežiūros išmoka, bet dar turime likusius kelis mėnesius, tai tie skaičiai gali pasikeisti. Matome tendenciją, kad šiek tiek daugėja tėčių, besinaudojančių vaiko priežiūros atostogomis. Pavyzdžiui, pernai metais vidurkis tėčių, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, buvo apie 9 200. Šiemet turime jau 9 700, tai 500 tėčių daugiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai galima sakyti, kad tėčiai nėra kažkur nuošalyje, atsakomybė atitenka tiek mamai, tiek tėčiui?
– Mes turime kelias skirtingas atostogų rūšis – viena yra nėštumo ir gimdymo atostogos, kurios skirtos tik mamai ir jos suteikia 70 dienų prieš gimdymą ir 56 po gimdymo. Tėčiui priklauso 30 kalendorinių dienų iki vaikui sueis vieni metai ir šį mėnesį jie gali praleisti kartu. Tada jau turime vaiko priežiūros atostogas, kai du mėnesiai priklauso mamai, du mėnesiai tėčiai, o likusius jie gali dalytis.
Matome, kad naudojasi ir tie, kurie daugiau uždirba, nes jie gauna tas vadinamąsias išmokų lubas.
– Buvo teigta, kad tėvams, kurie turi savo verslus, neapsimokės imti atostogų, jie patys yra savo laiko ir savo pinigų šeimininkai. Ar mato ministerija, kas naudojasi atostogomis?
– Duomenis greičiausiai matysime tik sausio mėnesį, bet tikrai naudojasi įvairių visuomenės sluoksnių asmenys. Matome, kad naudojasi ir tie, kurie daugiau uždirba, nes jie gauna tas vadinamąsias išmokų lubas. Tikrai daug tėčių įsitraukia iš įvairių visuomenės sluoksnių.
– Kaip ir minėjote, yra ne viena alternatyva. Kas yra populiarumo viršūnėje?
– Žinoma, tėčiai vis dar daugiau naudojasi tėvystės atostogomis, nes jos jau yra kurį laiką ir jie jau gerai žino, kas tai yra, kas jų laukia ir žino, kad vaikelį prižiūrės kartu su mama, tai šiek tiek yra drąsiau. O čia yra visiška naujovė, kaip minėjote, tik devyni mėnesiai, tai dar reikia laiko įsivažiuoti. Tačiau matome, kad besinaudojančių tėčių daugėja ir tikimės, kad išeinančių tų neperleidžiamų atostogų bus tiek pat, kiek ir tėvystės atostogų. Šiuo metu tėvystės atostogose turime apie 15 tūkst. tėčių, o vaiko priežiūros – beveik 10 tūkst., tad dar turime 5 tūkst. atotrūkį, bet tikimės, kad turėsime panašų skaičių.
– O kokia yra visuomenės nuomonė apie šią naujovę?
– Pradžioje tikrai daug kam buvo nedrąsu, neaišku, kaip čia vyks viskas ir pan. Dabar jau matome, kad naudojasi, klausia, skambina. Ką pastebėjome, kad tėčiai labai džiaugiasi šia tvarka ir nori išeiti atostogų, bet labiau bijo mamos, kaip tėčiui seksis su vaiku. Tai vienas mėnuo, manome, yra puiki įžanga į vaiko priežiūrą kartu su mama, o vėliau jau tėtis gali vienas jį prižiūrėti du mėnesius.
– Kaip minėjau pokalbio pradžioje, nuo 2023 m. sausio 1 d. jau turime šias garantijas. Kaip jas galima įgyti, ar tai daroma automatiškai, ar reikia kažkokį prašymą rašyti, ar tenka susidurti su biurokratija?
– Visų pirma, norint gauti išmoką, reikia turėti darbo stažą. Vaiko priežiūrai reikalingas 12 mėn. per paskutinius 24 mėn. stažas, taip pat reikia, kad darbdavys suteiktų atostogų ir taip pat reikia pateikti „Sodrai“ prašymą gauti išmoką. Renkantis išmoką reikia nurodyti, kokia trukmė pasirenkama, ar iki kol vaikui sueis 18, ar 24 mėn. Tėvelis dažniausiai išeina po mamos, tai jam šiek tiek paprasčiau būna, nes jis pasirenka tuos neperleidžiamus mėnesius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs2
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...