VU profesorė apie švietimo pertvarką: ugdymo pamatas yra „nuvažiavęs“

„Mokslo metų ilginimas yra viena iš priemonių, kurias naudojant galima pasiekti geresnių mokinių rezultatų. Mokslo metų ilginimą taiko daugelis šalių. Tuo metu mes nuo 2007 m. mokslo metus trumpinom, ir dabar matome, kad mokslo metai sutrumpinti vienu mėnesiu.

Atostogų turime 13 savaičių. Žinoma, mokslo metų ilginimas – tai ne pagrindinė priemonė užtikrinti kokybę“, – laidoje „LRT Forumas“ sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Anot švietimo ir mokslo ministrės, geresnius mokinių rezultatus lemia stiprus mokytojas, motyvuoti mokiniai ir geras ugdymo turinys. Esą į tai ir orientuotos esminės pertvarkos.

Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis išvardino esmines švietimo sistemos problemas: „Reikia suprasti besikeičiantį pasaulį ir kaip keičiasi žmogaus vieta jame. Pirmiausia turėtų būti keičiamas turinys ir reikia kalbėti apie visai kitokį informacijos lauką. Dabartiniam jaunam žmogui reikės gyventi XXI a. viduryje, kurti pridėtinę vertę. Antras dalykas, kuris yra apleistas Lietuvoje – mokytojų ruošimas. Tokio dalyko praktiškai neturime. Mokytojus reikia iš naujo paruošti šiandieninei sistemai.“

Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė sako, kad spręsti problemas reikia peržiūrėjus, koks yra ugdymo pamatas, o dabar, anot profesorės, jis yra „nuvažiavęs“.

„Kai neturi pamato, tai ką gali statyti? <...> Mokytojai pradeda nebetikėti. O ką reiškia nusivylęs mokytojas? Tai, kad jis nieko neįgyvendina, kas yra parašyta. Štai ir tikėjimas visomis pertvarkomis“, – kalbėjo VU profesorė.

Ar išspręsime mokslo kokybės klausimą? Nuo ko reikėtų pradėti? Apie viską LRT laidoje „LRT Forumas“.


Šiame straipsnyje: mokyklosŠvietimo reforma

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių