Iki šiol kalbėta, kad pasirengimas Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą vyksta pagal planą.  

Lietuva turi vokiečiams paruošti Rūdninkų poligoną, pastatyti kareivines, sutvarkyti kelius. Vokiečiai nori mokyklų ir darželių savo karių vaikams. Sutarta viską padaryti iki 2027 metų.  

Bet panašu, kad Lietuvoje nutylimos vokiečiams nerimą keliančios problemos. Leidinys „Business Insider“ skelbia, kad pirmadienį Vokietijos Gynybos ministerijoje surengtas krizinis posėdis.

Viskas vyksta pagal planą, pagal galimybes.

Kalbėta, kad brigados dislokavimas gali vėluoti dvejus metus. Priežastis – Lietuva gali nespėti su darbais. Anot leidinio, vokiečiai svarstė Lietuvos parengtą planą B, kai darbai vėluoja.  

Kodėl atsarginio plano dėl brigados Lietuvai prireikė ne iš pradžių, bet prieš porą mėnesių? 

„Viskas vyksta pagal planą, pagal galimybes. Bet turi turėti omenyje visokias situacijas, turi turėti atsakymą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas. 

Vokiečiai skelbia, kad Lietuva perdavė, jog jei visą brigadą norima dislokuoti 2027 metais, Vokietija turi bent laikinai atsisakyti mokyklų, darželių. Pranešta ir tai, kad per mažiau nei trejus metus Lietuva gali nespėti pastatyti kareivinių.  

Vokiečiams pasiūlyta, kad Lietuvos kariai persikeltų į palapines ir užleistų vokiečiams senas kareivines. Bet ir tai vokiečiams netinka, nes lietuviškose kareivinėse apgyvendina po šešis asmenis kambaryje. Vokiečių reikalavimai – daugiau privatumo ir erdvės.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vokiečiai tikisi, kad Lietuva jų karių vaikams pastatys naują mokyklą ir darželį.  

Vyriausybė pritarė, kad vokiečių karių vaikams bus steigiamos atskiros klasės jau esančiose įstaigose: darželyje „Dainorėliai“ Vilniuje bei Aleksandro Stulginskio mokykloje Kaune.

Vyriausybė darželį Vilniuje surado birželį. Bet Vilniaus meras liepą dar kalbėjo, kad darželio ieškoma. 

Viešai sakoma, kad brigados dislokavimas yra sklandus. Bet Lietuva ir Vokietija turi priešingas pozicijas, kurios šalies iniciatyvos dabar laukiama.  

Vilniaus savivaldybė ir krašto apsaugos ministras sako, jog vokiečiai dar nepateikė tikslių reikalavimų. 

„Čia dar yra galutinio poreikio iš Vokietijos pusės sužinojimo reikalas. Kai sužinosime, tada jau aiškiau matysime“, – tikino L. Kasčiūnas.

Laikantis šiame plane nustatytų terminų, Lietuvai taip pat buvo pateikti Lietuvos brigados infrastruktūros reikalavimai.

Vokietijos gynybos ministerija komentare LNK Žinioms nurodė: reikalavimai Lietuvai pateikti. Iš Lietuvos laukiama jau darbų grafiko, o nuo jo ir priklausys kada atvyks brigada. 

„2023 m. gruodį buvo parengtas veiksmų planas. Laikantis šiame plane nustatytų terminų, Lietuvai taip pat buvo pateikti Lietuvos brigados infrastruktūros reikalavimai. Kai Lietuva baigs šių reikalavimų vertinimą, Lietuvos pusė parengs išsamų reikiamos infrastruktūros suteikimo grafiką. Tuomet Vokietijos pajėgos bus dislokuojamos etapais, kai tik Lietuva įvykdys sutartus karinės ir civilinės infrastruktūros aprūpinimo reikalavimus“, – buvo rašoma atsakyme.

Prezidentūra primena, kad brigados priėmimo data patvirtinta aukščiausiu lygiu ir negali būti persvarstoma.

Apie ministro L. Kasčiūno planą B prezidentas nežino. O jei kyla rizikų, kad bus vėluojama, prezidentūra ragina ieškoti sprendimų, o ne keisti pagrindinį planą.  

„Yra planas P – pagrindinis. Ir mes ties juo dirbame. Respublikos prezidentas nėra informuotas apie kokias nors kliūtis pasiekti sutartus terminus, tai yra 2027 metais turėti dislokuotą brigadą“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. 

Vokiečiams diskusijų kėlė ir brigados kaštai. Lietuva skaičiuoja, kad pasiruošti brigados priėmimui reikės vieno milijardo eurų.

Vokiečiai planuoja, kad paruošti brigadą jiems kainuos 10 mlrd. Ir dar po 1 mlrd. kasmet išlaikymui.