Tik trijose iš 60 Lietuvos savivaldybių – sostinėje bei Vilniaus ir Anykščių rajonuose – teikiamos visų rūšių socialinės paslaugos senyvo amžiaus žmonėms, tačiau nė vienoje nepasiekti patvirtinti socialinių paslaugų išvystymo normatyvai, nustatė Valstybės kontrolė (VK).

„Senyvo amžiaus žmonių Lietuvoje daugėja (...), jiems teikiamų socialinių paslaugų poreikis didėja, deja, paslaugų pasiūla išlieka skurdi ir sunkiai prieinama“, – rašoma VK pranešime.

Atlikusi valstybės auditą, kontrolė nustatė, kad garbaus amžiaus žmonės laukia eilėse, norėdami patekti į stacionarias socialinės globos įstaigas. Pernai ilgalaikės globos laukė 47 proc. pagalbos besišaukiančiųjų. Vidutinis laukimo laikas – šeši mėnesiai.

Beje, visais auditorių nagrinėtais atvejais, skiriant ilgalaikę globą įstaigoje, senjorams nebuvo siūloma alternatyvi globa jų namuose.

Audito metu nustatyta, kad senyviems žmonėms trūksta informacijos apie socialines paslaugas, ji pateikiama sunkiai jiems prieinamomis priemonėmis. Trūksta kvalifikuotų darbuotojų, teikiančių socialinės priežiūros ir dienos globos paslaugas asmens namuose. 34 savivaldybėse socialiniai darbuotojai neaprūpinti transportu, 23 savivaldybėse jiems problemiška nuvykti pas paslaugų gavėjus, kai kur tenka eiti pėsčiomis didelį atstumą, nes nėra visuomeninio transporto. Pavyzdžiui, Švenčionių rajone žiemą lankomosios priežiūros specialistui reikia eiti pėsčiomis 5–6 km, Klaipėdos rajone dviračiu tenka važiuoti 5–8 kilometrus.

„Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ užsimojome lygiuotis į Skandinavijos valstybes, o vis dar gyvename pagal praėjusio šimtmečio sistemos palikimą. Danijoje socialiniai darbuotojai prevenciškai dukart per metus lanko visus 75 metų sulaukusius žmones, įvertina jų poreikius, o Lietuvoje du trečdaliai savivaldybių net nežino, kiek jų teritorijoje gyvena senyvo amžiaus žmonių“, – apibendrindamas atlikto audito rezultatus sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Anot jo, nepaisant to, kad valstybė deklaruoja, jog senoliai turi būti prižiūrimi namuose, pirmenybė teikiama priežiūrai valdiškose įstaigose.

„Žmonių socialinius poreikius deriname prie sovietinius laikus menančios infrastruktūros, o ne atnaujiname sistemą“, – tvirtino valstybės kontrolierius.

Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,943 mln. gyventojų, iš jų 659,7 tūkst. arba 22,4 proc. senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys. Prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės.

Socialinėms paslaugoms skiriamas finansavimas nuolat didėja – nuo 2012 metų jis išaugo daugiau nei ketvirtadaliu ir 2014 metais siekė 82 mln. eurų.