Tai sukėlė šalies aplinkos apsaugos ir vyriausybės pareigūnų susirūpinimą.

Banginio skrandyje specialistai aptiko net 5,9 kg plastiko atliekų: 115 plastikinių puodelių, keturis plastikinius butelius, 25 maišelius, dvejas paplūdimio šlepetes, nailoninį maišą ir daugiau nei  tūkstantį kitokių plastikinių šiukšlių.

Teigiama, kad Indonezija, 260 mln. gyventojų turinti salų valstybė, pasaulyje yra antroje vietoje po Kinijos pagal išmetamų plastiko atliekų kiekį.

Per metus šalyje susikaupia 3,2 mln. tonų netvarkomų plastiko atliekų, iš kurių 1,29 mln. tonų patenka į vandenyną.

Turistai – pinigų maišai

Balyje atostogavęs ir savo pavardės nenorėjęs skelbti klaipėdietis įspėja, kad paplūdimių iš atvirukų teks gerai paieškoti.

"Tiesą sakant, man asmeniškai tai buvo vienas didžiausių nusivylimų, nes, prieš atvykdamas į salą, visur mačiau nuotraukas su baltu smėliu ir žydru vandenynu. Maniau, kad nedidelėje saloje labai lengvai galėsiu nuvažiuoti ir išsimaudyti ar pasimėgauti saulės voniomis, kada tik užsimanysiu. Deja, realybė yra kitokia", – apmaudavo jis.

Keliaudami po salą turistai išvys krūvas šiukšlių ne tik paplūdimiuose, jų neretai gausu gatvėse, o kartais atliekos skrieja tiesiai iš važiuojančios mašinos ar autobuso.

Tiesa, prieš keliasdešimt metų plastiko saloje beveik nebuvo – indai, maisto pakuotės būdavo gaminamos iš organinių medžiagų.

Tačiau smarkiai išaugus turizmo sektoriui, atsirado ir daugiau plastiko, o įprotis mesti šiukšles, kur papuola, liko.

Kita atgrasi Balio pusė, anot keliautojų, yra tai, kad turistai čia vietiniams yra vaikščiojantys pinigų maišai, iš kurių stengiamasi iškaulyti kiek įmanoma daugiau.

Baliečiams yra taikomos vienokios kainos, o atvykėliams jos išauga kone dvigubai ar net trigubai.

Baltasis ir dar turistas baliečiams asocijuojasi su daug pinigų.

"Nenustebkite, jei turguje, poliklinikoje ar kitur išgirsite kelis kartus didesnę paslaugos ar prekės kainą, nei išgirstų vietinis. Verta žinoti ir tai, kad lankytinose vietose bilietai yra brangesni turistams nei vietiniams. Baltasis ir dar turistas baliečiams asocijuojasi su daug pinigų", – neslėpė lietuvis.

"Balio sala – stipriai pervertinama. Čia tikrai yra gražių krioklių, šventyklų, kurios visos iš esmės vienodos, bet iki jų reikia važiuoti, o pagrindinė salos dalis yra vienas milžiniškas kamštis. Pavažiuoti 50 km į vieną pusę gali reikėti ir pustrečios valandos. Taip kelyje sugaištama didelė dalis atostogų laiko. Šaligatvių vietomis faktiškai visai nėra, o eismas – milžiniškas. Nekeista, juk ir pačių turistų saloje – milijonai", – argumentavo keliautojas.

Šiukšlės – ir Korfu košmaras

Turistinis sezonas vasaromis tampa tikru išbandymu ir lietuvių pamėgtai Viduržemio jūros salai – Korfu.

Praėjusių metų birželį čia poilsiavusi viena klaipėdietė stebėjosi, kodėl kelionių agentės nebuvo iš anksto įspėta apie akį rėžiančią ir dvokiančią salos problemą.

"Jau pirmą kelionės dieną, važiuodami autobusu iš oro uosto į viešbutį, pakelėse išvydome kalnus šiukšlių, net sunku patikėti, kiek daug jų buvo. Ir dar – svilinant 30 laipsnių karščiui. Susidarė įspūdis, kad tų atliekų paprasčiausiai nėra kur dėti. Žmonėms pradėjus klausinėti, gidė tarstelėjo tik tiek, kad salos atliekų vežėjai streikuoja ir dėl to jau kuris laikas jos yra nesurenkamos", – atsiminė mergina.

Vis dėlto problema yra šiek tiek didesnė. Vietiniai jau ilgiau nei trejus metus mato savo salą, skendinčią atliekose.

Dar 2017-ųjų birželį šiukšlių problema buvo pasiekusi epidemijos lygį ir atgrasė daugybę turistų.

Didžiausia blogybė ne tik ta, jog šiukšlių vežėjai jau kurį laiką negauna atlyginimų, bet ir tai, kad sala pati privalo pasirūpinti savo šiukšlėmis.

O tai labai sunku padaryti, nes vienintelis oficialus sąvartynas Temploni jau perpildytas ir nuo 2007-ųjų neatitinka ES atliekų tvarkymo standartų.

Tai jau kelia rimtų sveikatos ir aplinkosaugos problemų.

Temploni gyventojams neliko nieko kita, kaip tik užblokuoti įvažą, vedančią prie sąvartyno.

Taigi, estetikos ir gražių reginių ieškantiems lietuviams atostogos viename labiausiai išreklamuotų kurortų gali ne juokais apkarsti.

"Matyt, pasaulis turi kur kas rimtesnių problemų, nei prastas oras. Kartais neįvertiname to, kas yra visai šalia, Lietuvoje", – apibendrino klaipėdietė.