Žemės gelmių skerspjūvis – tarsi tortas

Kernas – tai cilindro formos uolienos stulpelis, gręžiniais iškeltas iš žemės gelmių vykdant geologinio kartografavimo, paieškų ar žvalgybos darbus. Įdomu tai, kad vokiškai „kern“ reiškia „šerdis“, tad kernas yra tarsi žemės šerdis.

Kerno saugykloje šie stulpeliai sudėti į medines dėžes ir kruopščiai sunumeruoti saugomi lentynose. Vievyje jų saugoma daugiau nei 23 tūkst. tokių dėžių. Pirmasis kernas, atvežtas į šią saugyklą, išgręžtas dar 1953 m. Stoniškių (Šilutės r.) gręžinyje. Kernas leidžia pamatyti, kaip jo gręžimo vietoje atrodytų žemės gelmių skerspjūvis. Žemės gelmių informacijos centro darbuotojai juokauja, kad žemės gelmių skerspjūvis atrodo kaip sluoksniuotas tortas – čia galima pamatyti istoriją, kaip formavosi žemė.

Lietuvos žemės gelmės unikalios tuo, kad susidaro iš visų geologinių periodų – nuo archėjaus ir proterozojaus, kai susidarė kristalinis Žemės pamatas, iki kvartero, kuriuo dabar mes gyvename, – sluoksnių. 

Jauniausius geologinius sluoksnius galite išvysti atodangose, stačiuose upių šlaituose ar karjeruose. Būtent dėl skirtingų sluoksnių gausos Lietuvoje aptinkama nemažai įvairių naudingųjų išteklių.

Ką pasakoja rieduliai?

Kerną studijuoja ir tyrinėja geologai, tačiau apie žemės gelmes lankytojams informacijos gali suteikti ir rieduliai. Būtent lauko riedulių ekspozicija traukia praeivių akį – ko gero, dėl to Žemės gelmių informacijos centras ir pramintas „akmenų muziejumi“.

Visi rieduliai sugrupuoti pagal kilmę, susidarymo žemės gelmėse pobūdį, taip pat medžiagas, iš kurių susidarė. Lankytojų mėgstama ekspozicija užima net 4 ha, tad visi norintys gali pasivaikščioti gražioje aplinkoje ir sužinoti įdomių dalykų, mat prie kiekvieno riedulio pateikiama informacija apie jį.

„Lankytojai labiausiai domisi mūsų riedulių ekspozicija, jų savybėmis ir istorija. Žinoma, nemaža dalis susivilioja gražia aplinka – ją suprojektavo kraštovaizdžio architektė, tad galima pasijusti tarsi parke. Čia pat auga daugybė medžių, skirtingų įdomių augalų“, – pasakoja Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas.

Norintiems pagilinti geologines žinias Žemės gelmių informacijos centras organizuoja edukacines programas. Ten galima sužinoti, į kokias siauresnes kategorijas skirstomi rieduliai, apžiūrėti retų mineralų kolekciją, ekspoziciją apie šiuo metu susidarančias uolienas.

„Mokiniai kartu su mokytojais dažnai atvyksta į mūsų edukacines programas. Jiems ypač aktuali Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicija – sužino daugiau nei kad pateikta 9 klasės vadovėlių keliuose puslapiuose ir dar gyvai pamato, kaip jos atrodo“, – sako V. Puronas.

Žinoma, apsilankyti Žemės gelmių informacijos centre aktualu ir studentams, ketinantiems ateitį sieti su geologijos sritimi. Visgi centro vedėjas V. Puronas pripažįsta, kad lankytojų skaičius, nors ir pastovus, bet nedidelis – apie tūkstantį žmonių per metus.

Atsinaujinimo planai

Lankytojų skaičiaus augimo tikimasi atnaujinus Žemės gelmių informacijos centrą. Muziejaus rekonstrukcijos planas jau beveik paruoštas ir su nekantrumu laukiama realių darbų pradžios.

Pasak V.Purono, rekonstrukcija būtina. Dabar centro pastatas yra avarinės būklės ir jį būtina iš esmės renovuoti. Taip pat norima įrengti šiuolaikišką ir modernią edukacinę salę, kur būtų interaktyviai pavaizduojama kelionė laiku. Taip lankytojai patraukliai ir įdomiai būtų supažindinami su žemės gelmių formavimusi, o ne tik parodomos turimos muziejaus ekspozicijos.

Į Žemės gelmių informacijos centro rekonstrukciją investuojama per 2 mln. eurų. Didžioji lėšų dalis – daugiau nei 1,7 mln. eurų skiriama pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo, o dar kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų projektui skirta iš valstybės biudžeto.

Pradėti rekonstrukciją Žemės gelmių informacijos centre numatoma 2018-ųjų pavasarį, baigti ketinama 2019-ųjų pabaigoje. Visą darbų laikotarpį centras ir toliau priims lankytojus – užsukti gali kiekvienas norintis.