Privačių detektyvų veiklos teisinis reglamentavimas lėtai skinasi kelią į priekį ir dėl būtinybės aiškiai nustatyti tokios veiklos ribas, kad nebūtų sudaryta galimybių privataus gyvenimo pažeidimams, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Vitalijus Gailius.

„Yra labai jautrus santykis su privačiu gyvenimu ir žmogaus teisėmis, iš čia išplaukia labai daug pastabų ir prieštaravimų. Nenorima, kad reglamentuojant šitą veiklą būtų pažeidžiamos žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ta pati sąvoka „privatus detektyvas“ tarsi suponuoja, kad čia jau viskas, čia miegamajam bus taip pat (leidžiama sekti - BNS), taip nėra“, - trečiadienį po projekto klausymų komitete žurnalistams sakė V.Gailius.

Jis pabrėžė, kad pirmi žingsniai siekiant reglamentuoti privačių detektyvų veiklą pradėti dar 1993 metais, o įstatymas iki šiol nepriimtas.

Klausymams vadovavęs komiteto atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tokia veikla užsiima vos keletas subjektų. Tuo metu kaimyninėje Latvijoje, kur privačių detektyvų veikla reglamentuota įstatymu, jų dirba apie šimtas.

„Kiek internete yra skelbimų, kas teikia privataus detektyvo srities paslaugas, tokių pasiskelbusiųjų yra gal dešimt, gal penkiolika, bet realiai Lietuvoje aš identifikuoju profesionaliai, aukštesniu lygiu teikiant paslaugas, gal trys subjektai yra“, - sakė V.Gailius.

Pasak TTK atstovo, įstatymo projekte turi būti nurodytos sritys, kuriose daugiausiai dirba ir šiuo metu veikiantys privatūs detektyvai: santuokos, verslo ir ekonominio saugumo, techninių priemonių neteisėto naudojimo paieškos, dingusių asmenų paieškos, vaikų laisvalaikio priežiūros sritys.

„Teikiama tokia konfidenciali paslauga, ar galimi kokie nors narkotikų pėdsakai“, - praktinius detektyvų veiklos pavyzdžius iliustravo parlamentaras.

Komitete kilo diskusija, ar reikia apibrėžti technines priemones, kurias gali naudoti detektyvas, tačiau V.Gailius pažymi, kad priklausomai nuo aplinkybių ta pati priemonė gali būti ir teisėta, ir - ne.

„Baigtinio techninių priemonių sąrašo negali būti. Tas pats fotoaparatas, vienu atveju, jei per vitrinos langą kažkas fotografuoja sėdintį kavinėje ar gatvėje, tai yra (leistina - BNS) techninė priemonė, o jeigu su ta technine priemone slapta fotografuoja mano privatų būstą - ji jau neteisėta. Riba tarp teisėtumo ir neteisėtumo yra labai siaura“, - kalbėjo Seimo narys.

Projektui Seime registruota skirtingų pasiūlymų, kokie kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti taikomi asmenims, norintiems užsiimti privataus detektyvo veikla. Šalia nepriekaištingos reputacijos skirtingais siūlymais numatoma reikalauti universitetinio teisinio išsilavinimo arba išvis netaikyti išsilavinimo kriterijaus.

Seimas projekto dėl privačių detektyvų veiklos ėmėsi praėjusių metų gruodį. Darbo grupės parengtas projektas buvo pateiktas ir dar anksčiau, tačiau projektą tuomet įvertinusi Vyriausybė nurodė, kad turėtų būti aiškiau apibrėžtos tokios veiklos ribos, kad neatsirastų sąlygos pažeisti privataus gyvenimo neliečiamumo.

Privačios detektyvinės veiklos įstatymas apibrėžtų tokios veiklos pagrindus, principus, detektyvų veiklos ribas, tapimo detektyvu sąlygas.

Projektas numato, kad detektyvu tapti siekiantis asmuo privalėtų turėti aukštąjį išsilavinimą, išlaikyti privataus detektyvo kvalifikacijos egzaminą. Įstatymu siūloma nustatyti, kad privataus detektyvo veikla su darbu valstybės tarnyboje nesuderinama.

Pagal projektą, detektyvo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų stabdomas, jei detektyvas būtų įtariamas ar kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, paaiškėjus, kad privatus detektyvas veikia už nurodytų ribų, kitais atvejais.

Įstatymo projektas numato, kad detektyvui būtų draudžiama tretiesiems asmenims perduoti kliento pavedimu surinktą medžiagą, trukdyti pareigūnams, taip pat klaidinti, naudoti apgaulę, bet kokia tiesioginę ir netiesioginę, fizinę ar psichologinę prievartą, persekiojimą, skleisti tikrovės neatitinkančias žinias ir informaciją, pažeisti asmens būsto neliečiamumą, susirašinėjimo, pokalbių ar kitokio susižinojimo slaptumą, rinkti ir naudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Įstatymu būtų apibrėžiamos detektyvų veiklos ribos: jie galėtų ieškoti dingusių asmenų, stebėti asocialius šeimos narius, nepilnamečius vaikus, netiesiogiai - samdytas aukles, namų tvarkytojas ir kitus privačiai samdomus namų darbuotojus, taip pat rinkti informaciją, reikalingą civiliniams, darbo ir t.t. ginčams.

Dar detektyvai galėtų užsiimti baudžiamajam procesui galinčių turėti reikšmės asmenų, daiktų ir dokumentų rinkimu ir paieška, asmens kilmės, giminystės ryšių, biografinių ir kitų duomenų apie asmenį rinkimu jo prašymu, užtikrinti kliento komercinių, profesinių ir t.t. paslapčių saugumą. Kliento privačiose erdvėse detektyvas galėtų atlikti sekimo priemonių paiešką, bet apie tai iš anksto turėtų informuoti prokuratūrą, taip pat privalėtų prokurorus informuoti, jei tokia įranga būtų rasta, ir ją perduoti.

Dar privatiems detektyvams būtų leidžiama ieškoti dingusio turto, rengti konfidencialumo reikalaujančius susitikimus, konsultuoti privačios detektyvinės veiklos klausimais.

Privačios detektyvinės veiklos ir asmens bei turto saugos įstatymo koncepcija buvo parengta jau prieš gerą dešimtmetį, ne vienerius metus kalbėta apie būtinybę priimti Privačios detektyvinės veiklos įstatymą, tačiau iki šiol ši veikla teisiškai nereglamentuota.