„Buvo sunkumų dėl kalbos barjero. Daug vaikų nori bendrauti, bet negali. Kažkas nemoka angliškai, lietuviškai, rusiškai. Ukrainiečių kalbos niekas nežino“, – pasakojo matematikos mokytoja iš Ukrainos Olena.

Pasigirsta kalbos, kad mokyti naujos kalbos reikia ne tik ukrainiečius, bet ir lietuvius.

„Jie bendrauja gestais, kai pradėjome mokyti kalbos mokykloje, atsirado daugiau supratimo. Ukrainiečių vaikai pradėjo truputį suprasti lietuviškai“, – džiaugėsi pradinių klasių mokytoja iš Ukrainos Viktorija.

Ukrainiečių vaikai pradėjo truputį suprasti lietuviškai.

Mokosi visi

Sostinės mokyklos tvarkaraštyje jau atsirado alternatyva – ukrainiečių kalba kaip alternatyva rusų kalbai.

Mokytojai iš Ukrainos neslepia, kad mielai mokytų savo šalies kalbos ir kultūros.

Kol mokyklos svarsto šį klausimą, kai kurie lietuviai patys ieško ukrainiečių kalbos kursų. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) rengiama akcija, pinami maskuojantys tinklai Ukrainos kariams. Čia dalis lietuvių ir mokosi ukrainiečių kalbos.

„Planavome turėti tik vieną grupę, tačiau poreikis pasirodė didžiulis. Iš viso į kursus užsiregistravo 150 žmonių“, – dalijosi VDU Užsienio kalbų instituto direktorė Teresė Ringailienė.

Švietimo ministerija ukrainiečių kalbos, kaip pasirenkamojo dalyko, kol kas neplanuoja įvesti.

„Tai tikrai galėtų būti tarp pasirenkamų dalykų, kaip ir bet kuri kita kalba. Kol kas ukrainiečių kalbos mokymas ukrainiečių vaikams šiuo metu yra didesnis prioritetas“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Padėti ukrainiečių vaikams prisitaikyti labai svarbu, tą mato įvairios mokyklos. Vienoje Šiaulių mokykloje daugiau nei 70 vaikų iš Ukrainos, be visų vedamųjų dalykų, mokosi ir kalbėti lietuviškai.

Lietuviškai noriai mokosi ir suaugę ukrainiečiai.

„Niekas neprašo išversti ar pagelbėti. Visas registracijas susitvarko, banko sąskaitas atsidaro, mokesčius susimoka“, – sakė VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Trūksta pedagogų

Tačiau susiduriama su kita problema – mokytojų trūkumu.

„Kalbų mokymą organizuoja ir kitos institucijos, centrai. Visų poreikis toks pats ir trūksta tiesiog dėstytojų“, – pastebėjo V. Leonavičienė.

Trūksta lietuvių, kurie galėtų mokyti ukrainiečius. Nedaug ir ukrainiečių, kurie galėtų mokyti lietuvius.

„Rasti darbą Lietuvoje pagal specialybę – puiki perspektyva. Daug pažįstamų darbo dar negali rasti, o man labai pasisekė“, – džiaugėsi matematikos mokytoja iš Ukrainos Olena.

Šiauliuose dirbanti mokytoja Lilija spėlioja, kad specialistų gali trūkti dėl kalbos barjero, kuris iššūkių kelia mokiniams. Ji mokyti lietuvius norėtų, tačiau kol kalbos nemoka, nesiryžta.

„Pradėjome rašyti žodžius, mokyti vaikus lietuviškos abėcėlės ir man tenka mokytis kartu su jais. Užsirašiau į kursus, bet labai sunku, kai nemoki kalbos“, – pasakojo mokytoja iš Ukrainos Lilija Ardinova.

Šiuo metu Lietuvoje pedagoginį darbą dirba apie 300 mokytojų iš Ukrainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad mokytojų poreikis gali būti kur kas didesnis.