„Lietuvos įvaizdis yra labai akivaizdus. Labai aiškiai matosi, kad tai „pafrontės“ valstybė – kažkas dega, kažkas nukrito, gal teroras, gal ne teroras. Pagrindinės naujienos apie mus pritraukia dėmesį, deja, tik kriminaline kronika“, – pirmadienį Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vykusiame tyrimo pristatyme teigė „Repsense“ komunikacijos specialistas Mykolas Katkus.

Analizės duomenimis, ryškiausios istorijos apie Lietuvą visame pasaulyje pernai buvo DHL lėktuvo katastrofa, Lietuvos kreipiamasis į Tarptautinį Baudžiamąjį teismą dėl Baltarusijos režimo nusikaltimų, netikėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Vilniuje ir ryšiai su Ukraina, žala telekomunikacijų kabeliams Baltijos jūroje, Rusijos opozicijos politiko Leonido Volkovo užpuolimas Vilniuje.

Taip pat – įtampa su Rusija dėl sienų ir kibernetinio šnipinėjimo, FIFA čempionato G grupės burtai, bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos linija Rusijos ir Baltarusijos pasienyje, dar daugiau futbolo naujienų ir Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje Lino Linkevičiaus pareiškimas, kad Rusijos Kaliningrado regionas bus „neutralizuotas“.

Tačiau, pasak M. Katkaus, sąjungininkai Lietuvą mini kiek pozityvesniame kontekste.

„Kai kuriose šalyse situacija skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje vyrauja šiek tiek geresnės temos – kalbama apie „Rheinmetall“ gamyklą, vokiečių brigadą“, – vardijo „Repsense“ komunikacijos specialistas.

Tyrimas atskleidė, kad JAV žiniasklaidoje Lietuva pernai buvo minėta beveik 150 tūkst. kartų, nuo jos nedaug atsiliko Rusija – čia Lietuva minėta 141 tūkst. kartų. Elektroninėje žiniasklaidoje Lietuvai daug dėmesio skyrė ir Ukraina (77 tūkst. paminėjimų),  Vokietija (58 tūkst.), Lenkija (57 tūkst.). Be to, į pirmąjį dešimtuką pateko Ispanija, Latvija, Italija, Turkija ir Rumunija.

Vidaus politika dėmesio nesulaukė

M. Katkaus teigimu, 2024-aisiais Lietuvoje vykę prezidento ir Seimo rinkimai plačiai užsienio žiniasklaidoje nebuvo aptarti.

„Prezidento rinkimai sulaukė šiek tiek daugiau dėmesio. (...) Tačiau tiek jie, tiek Seimo rinkimai liko antrame plane“, – nurodė tyrimą atlikęs „Repsense“ specialistas.

Taip pat, anot jo, pasaulinėje žiniasklaidoje nepastebėtas ir didelis susidomėjimas antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Visgi, pažymi M. Katkus, šis politikas sulaukė išskirtinai daug neigiamo dėmesio.

„Remigijus Žemaitaitis netapo pasauline superžvaigžde. Tačiau susilaukė pakankamai daug negatyvaus dėmesio“, – renginio metu pasakojo M. Katkus. 

„Labiausiai R. Žemaitaičiu domisi Rusija. (...) Iš pradžių Rusija labai džiaugsmingai sakė, kad R. Žemaitaitis yra „atviras antisemitas“. Dabar labai džiaugsmingai domisi jo nesutarimais (valdančiojoje koalicijoje – ELTA)“, – pridūrė jis. 

Naudodamiesi „Repsense“ sukurtu medijų analizės DI įrankiu Adler specialistai gali akimirksniu įvertinti svarbiausias paminėjimų temas, sugrupuoti turinio vienetus pagal kontekstą ir panašumą, išskirti svarbiausius naratyvus, herojus ir greičiau atrasti propagandinius ar dezinformacinius teiginius.

Šis elektroninėje žiniasklaidoje vykdytas tyrimas apėmė 100 pasaulio šalių, jo metu išanalizuoti 761 tūkst. tekstų, buvo atlikta apie 900 paieškos simuliacijų.