Rinkos tyrimų centro vykdytos apklausos metu internetui gyventojai buvo linkę skirti 4,39 balo 5 balų skalėje. Kitų informacijos šaltinių vertinamas nesiekė keturių balų: televizija vertinama 3,34, radijas – 3,54, o laikraščiai bei žurnalai vidutiniškai vertinami tik trimis balais iš penkių.

Pasak tyrimo rengėjų, palyginti su 2017 metais pastebimas naujienų portalų vidutinis svarbos vertinimo sumažėjimas: prieš penkerius metus jis siekė 3,97 balo, dabar – 3,66 balo. Tuo tarpu socialinių tinklų bei diskusijų forumų vidutinis svarbos vertinimas išaugo nuo atitinkamai 3,11 ir 2,13 balo 2017 metais iki 3,56 ir 2,66 balo šiemet.

Tyrimo dalyviai išreiškė vienodą pasitikėjimą skirtinguose informacijos kanaluose pateikiama  informacija: radiju ir  televizija vidutiniškai  pasitikima 3,46  balais 5 balų skalėje, šiek tiek  mažiau pasitikima interneto laikraščių bei  naujienų portalų pateikiama informacija – atitinkamai  3,3 ir 3,31  balo. Palyginti  su 2017 metais, vidutinis pasitikėjimas informacija nepriklausomai nuo informavimo kanalo sumažėjo per pusę balo.

Augo užsienio žiniasklaidos vartojimas

Beveik pusė (48,7 proc.) respondentų per paskutinį mėnesį žiūrėjo, skaitė ar klausėsi užsienio šalių žiniasklaidos, šis procentas per penkerius metus ženkliai padidėjo – 2017-aisiais siekė 38 proc. Dažniausiai vartojama Rusijos žiniasklaida (29,4  proc.).

Tarp Lietuvos tautinių mažumų atstovų žiniasklaidą rusų kalba pastarąjį mėnesį vartojo apie 70 procentų. Daugiau nei pusė lenkų tautybės respondentų taip pat nurodė, jog naudojosi  žiniasklaidos priemonėmis lenkų kalba.

Pasak tyrimo autorių, tautinių mažumų tyrimo dalyviai nuo Lietuvos  gyventojų išsiskyrė tuo, kad tik 23,9 proc. rusų tautybės ir 7,8 lenkų tautybės tyrimo dalyvių per praėjusį mėnesį nesinaudojo kitų valstybių žiniasklaida. Palyginti su 2017 metų tyrimo duomenimis, šiemet  daugiau lenkų tautinės mažumos atstovų naudojasi kitų valstybių žiniasklaidos priemonėmis, o rusų, naudojančių kitų šalių žiniasklaidą, dalis sumažėjo.  

Dažniau susidūrė su melagienomis

36,1 proc. respondentų teigė žiniasklaidos priemonėse susidūrę su netikromis naujienomis  (angl. fake news), 19,7 proc. manė su jomis nesusidūrę, o 44,2 proc. nebuvo dėl to tikri.  Palyginti su 2017 metais, tyrimo dalyvių, atpažinusių melagienas, padaugėjo 21,1 proc., o tokių, kurie nėra tikri pastebėtos naujienos tikrumu – per 14,2 proc.

„Žymus pokytis, veikiausiai, yra nulemtas didesnio dėmesio, kurį medijos skiria netikroms naujienoms“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

95,6 proc. respondentų teigė kasdien ar beveik kasdien besinaudojantys  mobiliuoju telefonu. Taip pat dauguma apklaustųjų kasdien ar beveik kasdien naudojasi internetu ne  mobiliajame telefone (81,8 proc.) ar kituose prietaisuose (72,6 proc.) bei  žiūri televiziją (78,3  proc.).  Maždaug kas antras apklaustasis nurodė besiklausantis radijo (59,3  proc.).

Knygas kasdien ar beveik kasdien skaito 19,2 proc. respondentų, 18,2 proc. – žaidžia kompiuterinius žaidimus, 15,9 proc. – skaito spausdintą laikraštį ar žurnalą ir tik 0,9 proc. kasdien lankosi kino teatre.

Tyrimas vykdytas birželio 3-rugpjūčio 5 dienomis, jo metu internetu ir tiesioginiuose interviu apklausta po 500 respondentų. Jo statistinė paklaida siekia iki 3,1 proc.

Tautinių mažumų tyrime internetu ir gyvai apklausti atitinkamai 166 ir 335 respondentai.