Teismas atmetė Rusijos piliečio A. Diukovo skundą

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė į Lietuvą neįleisto Rusijos piliečio Aleksandro Diukovo skundą.

LVAT paliko galioti anksčiau priimtą Vilniaus apskrities administracinio teismo sprendimą, BNS informavo teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. Ši LVAT nutartis yra neskundžiama.

A.Diukovas teismo prašė panaikinti Lietuvos pasieniečių sprendimą neįleisti jo į šalį bei anuliuoti atitinkamą įrašą Vidaus reikalų ministerijos nacionaliniame registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai lapkritį pagrįstu pripažino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnės sprendimą uždrausti minėtam Rusijos piliečiui atvykti į Lietuvą, nes jis yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

Pasak teismo, toks sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagal nustatytas procedūras ir remiantis VSAT informacinės sistemos pateikta informacija, kad minėtas Rusijos pilietis Migracijos departamento pernai gegužės 2 dieną priimtu sprendimu yra įtrauktas į nacionalinį sąrašą asmenų, kurių buvimas Lietuvoje nepageidaujamas.

Migracijos departamento atstovė spalį teismo posėdyje aiškino, kad A.Diukovui  atvykti į Lietuvą uždrausta atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą. Rusijos piliečiui, kaip keliančiam grėsmę vienos ar kelių ES šalių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, uždrausta į Lietuvą atvykti dešimt metų.

A.Diukovas rugpjūčio 13-osios vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų savo knygos „Holokausto išvakarėse“ vertimo pristatyme, bet pasieniečiai kitos dienos rytą jį grąžino lėktuvo reisu į Maskvą.

Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus. A.Anušausko teigimu, knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Brilius

Brilius portretas
Tasai Diukova pripažįsta savo knygoje, kuri išleista lietuvių kalba, kad Lietuvos politinio elito areštai prasidėjo vos tiktai įvedus Raudonąją armiją, kai Lietuva formaliai dar buvo nepriklauusoma ie joje galiojo Lietuvos įstatymai. O paskui aiškina, kad tai tebuvo atsakas į lietuvių "priešišką veiklą". To pilnai pakanka, kad niekad netikėtume maskviškių pažadais.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių