Nors premjerė, komentuodama šį siūlymą, ragina nepamiršti, kad yra Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutartis dėl piliečių supaprastintos tranzito tvarkos, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Dainius Žalimas pažymi, kad teisiniuose dokumentuose supaprastinta tvarka apibrėžia tik vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą. Kitaip tariant, jo teigimu, nėra apibrėžta, kad Lietuva negali keisti geležinkelio vėžės, todėl toks žingsnis reglamentuoto europinio lygmens susitarimo nepažeistų. Kita vertus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė-Valužė pažymi, kad bėgių ardymas gali turėti platesnį poveikį, todėl vertėtų įvertinti, ar Lietuva nepažeistų platesnių įsipareigojimų pagal daugiašales sutartis.

D. Žalimas: įsipareigojimai nieko bendro su geležinkelio vėže neturi

D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutartis dėl piliečių supaprastintos tranzito tvarkos nėra susijusi su konkrečia vėže, todėl, anot jo, problemų dėl jos ardymo neturėtų kilti.

„Kiek aš pamenu 2002 metų susitarimus, tai ten dėl supaprastinto geležinkelio tranzito dokumentų asmenims, kurie kerta Lietuvos teritoriją tranzitu. Tai čia yra apie dokumentų išdavimą, supaprastintos vizos, bet visiškai nekeičia Lietuvos suverenios teisės keisti Lietuvos geležinkelio plotį“, – teigė D. Žalimas.

„Niekur nėra kalbama apie konkrečią vėžę, kuria turi būti vežama. Tai nematau jokių problemų. Nėra jokio įsipareigojimo vežti konkrečiai palengvintai, per kiek valandų ir kokiu būdu, tik aišku, kad geležinkeliu, bet iš principo ten yra tik apie supaprastintus dokumentus, kad nebūtų įprasta tvarka įforminamos vizos. Tai nieko bendro su geležinkelio vėže neturi“, – pridūrė jis.

Nors VDU profesorius neatmeta, kad Lietuvos geležinkeliai gali turėti kitų tarpžinybinių susitarimų, kita vertus, pažymi jis, tai nėra tarptautiniai įsipareigojimai.

„Manau, kad Lietuvos geležinkeliai gali turėti kokių nors susitarimų su NVS šalių geležinkeliais, bet tai yra įmonės susitarimai, o ne šalies, ne valstybės“, – teigė jis kartu pridurdamas, kad Lietuva nėra įsipareigojusi turėti platesnę vėžę nei naudojama ES.

„Neprisimenu, kad kur nors Lietuva būtų įsipareigojusi turėti tokio pločio vėžes. Ir šita geležinkelio vėžė tokio pločio yra reikalinga ne mums. Mes iki šiol savo geležinkelio nesame integravę į ES, per 19 metų narystės Lietuvos geležinkeliai yra toliau integruoti į Rusijos transporto sistemą ir Baltarusijos. Tai čia visų pirma yra didžiulė saugumo problema. Aš jau nekalbu apie tai, kad šia prasme mes nesame ES“, – pridūrė VDU profesorius.

I. Isokaitė-Valužė: bėgių ardymas galėtų turėti platesnį nei mes matome poveikį

Tuo tarpu I.Isokaitė-Valužė idėją Lietuvoje išardyti rusiško geležinkelio vėžę vertina kiek skeptiškiau. Jos teigimu, būtina įsivertinti, ar sprendimas atitinka visus tarptautinius įsipareigojimus, susijusius ne tik su Lietuvos ir Rusijos dvišaliais santykiais. 

Todėl prieš ardant bėgius reikėtų įvertinti visus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus plačiau, ne tik dvišalius santykius, bet ir tarptautinių sutarčių kontekste, tai yra ir prekių, ir asmenų vežimas, ir ES kontekste, ir esamo reguliavimo sankcijų kontekste.

„Bėgių ardymas nėra tik vidaus reikalas. Yra tarptautiniai santykiai, tarptautinė teisė ir gali daryti tik tai, ko Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai nepažeidžia. Šiuo atveju įprasta reaguoti į kitos, pažeidžiančios tarptautinę teisę, valstybės veiksmus tam tikromis priemonėmis – mes jas vadiname atsakomosiomis. Ir tiek individualiai valstybė tai gali daryti, tiek tarptautinėje organizacijoje būdama jos nare. Ir kiekviena šalis sprendžia, ar veiksmai atitinka atsakomosioms priemonėms taikomus reikalavimus, pirmiausia, tai atsakyti į tikslą, ko mes siekiame, ar jie yra proporcingi, ar yra būtini“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto docentė.

„Todėl prieš ardant bėgius reikėtų įvertinti visus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus plačiau, ne tik dvišalius santykius, bet ir tarptautinių sutarčių kontekste, tai yra ir prekių, ir asmenų vežimas, ir ES kontekste, ir esamo reguliavimo sankcijų kontekste“, – pridūrė ji.

Anot I.Isokaitės-Valužės, ginkluoti konfliktai savaime tarptautinių sutarčių nenutraukia, todėl, anot jos, negalima imtis priemonių neįvertinus dar galiojančių susitarimų.

„Negaliu pasakyti, kad visos sutartys su Rusija yra nebeaktualios, nenaudojamos, nutrūkusios, nes tarptautiniai ginkluoti konfliktai savaime tarptautinių sutarčių nenutraukia“, – teigė I. Isokaitė-Valužė.

ELTA primena, kad Europos Komisijai pateikus ketvirtojo sankcijų paketo aiškinamąsias gaires, pagal kurias Rusijai leidžiama geležinkeliais per Europos Sąjungos teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, jei šios nenaudojamos kariniams tikslams, Lietuvos viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų išardyti rusiškąją geležinkelio vėžę, kuria šie kroviniai Lietuvos teritorija vežami į Rusijos ekslavą.

Ši vežė yra platesnė nei naudojama ES.

Prieš EK pateikiant išaiškinimą, Lietuva nuo birželio 17 d. neleido į Kaliningradą iš Rusijos savo teritorija gabenti plieno bei juodųjų metalų, o nuo liepos 10 d. – cemento, alkoholio ir įvairių prabangos prekių.