- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Amerikoje svarstoma vėlinti pamokų pradžios laiką ir taip gerinti per pandemiją itin suprastėjusią mokinių emocinę sveikatą. Daugelis tėvų Lietuvoje tam irgi pritartų, mat pastebi, kad ankstyvas pamokų laikas vaikams nei fiziškai, nei psichologiškai nėra naudingas – atsiliepia vaikų psichologinei būklei, pasakojama LNK reportaže.
9.45 val. – mokiniai Amerikoje renkasi į pirmą pamoką. Taip vėlai pamokos prasideda ne visose mokyklose, tačiau amerikiečiai mokiniai sako, kad toks tvarkaraštis kur kas geresnis.
„Galiu ruošti namų darbus, kada tik noriu. Įprastai po pamokų būnu pavargusi, todėl man patinka lankstumas, kai galiu atidėti namų darbu į šalį ir dėl jų nesijaudinti. Ir visada žinau, kad galėsiu juos padaryti rytais, nes tas laikas man patinka“, – sakė moksleivė.
„Esu pozityvesnis. Į mokyklą ateinu su šypsena, nereikia nepatenkintam ir mieguistam 7.30 val. lipti iš lovos“, – tokį pamokų tvarkaraštį gyrė ir kitas kalbintas mokyklos mokinys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Paauglių psichikos sveikata visoje Amerikoje vertinama itin prastai. Pandemijos metu vyresnių klasių moksleiviai skundėsi nuolatiniu liūdesiu arba beviltiškumo jausmu. Pakitusias nuotaikas mato ir mokyklos Lietuvoje.
Kada vaikai grįžo į mokyklas, jie buvo atpratę dirbti sociume. Buvo daugiau įtampos, susierzinimo, pykčių, patyčių, net fizinio smurto.
„Kada vaikai grįžo į mokyklas, jie buvo atpratę dirbti sociume. Buvo daugiau įtampos, susierzinimo, pykčių, patyčių, net fizinio smurto“, – kalbėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Tėvai taip pat pastebėjo banguojančią mokinių emocinę būseną.
„Darželyje – tokia laisva, nepriklausoma atmosfera, ten tavęs niekas neskubina, gali trupučiuką pramiegoti. O paskui vaikai iš karto patenka į tokį griežtą režimą. Pamenu, pirmą pusmetį su abiem savo vaikais buvo neįmanoma susišnekėti vien dėl to ankstyvo kėlimosi“, – teigė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos tėvų tarybos pirmininkė Urtė Ruškienė.
Ir nors dabar, atslūgus pandemijai, mokyklose nusistovi antipandeminė rutina, mokiniai pripažįsta jaučiantys nervinę įtampą. Sako, kad poilsis padėtų.
„Aš rytais būnu labai pikta. Visos draugės sako: „Na, gerai, palauksiu, kol praeis dvi pamokos, ir tada pradėsime kalbėti“, – teigė aštuntokė Isabelė.
„Poilsis yra svarbus. Dažniausiai per pirmą pamoką truputį dar būni mieguistas“, – porino aštuntokė Kotryna.
„Daugiau rytinio poilsio padėtų geriau pasiruošti mokyklai, įeiti į dienos ritmą“, – pritarė ir aštuntokė Airina.
„Tai turėtų būti suderinta su visokiais būreliais ir t. t. Yra vaikų, kurie ir dabar anksčiau iš pamokų išeina į visokias varžybas ir pan. Ir taip praleidžia dalį pamokų“, – svarstė aštuntokas Dominykas.
Ar vėlesnis pamokų startas tikrai geriausia išeitis, klausimas kyla ir kai kuriems pedagogams. Esą tuomet po pamokų vaikams neliktų laiko nei būreliams, nei apskritai poilsiui.
„Norėtųsi galbūt to komfortabilesnio laiko, kad vaikai galėtų ilgiau pamiegoti, galbūt ir spūsčių atžvilgiu būtų paprasčiau. Tačiau jei žiūrėtume pagal vaikų darbingą laiką, kada jie baigia, kada galėtų būti šeimose, tai, žinoma, visiems patogiau, kad pamokos prasidėtų 8 val.“, – komentavo VGTU licėjaus direktorė Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
Tačiau tėvai pasiryžę prisitaikyti prie pokyčių. Esą svarbiausia yra ne tai, kas patogiausia tėvams, o tai, kas geriausia vaikams.
Pamenu, pirmą pusmetį su abiem savo vaikais buvo neįmanoma susišnekėti vien dėl to ankstyvo kėlimosi
.
„Mes linkę galvoti apie savo patogumą. Taip, jei pavėlintų pamokų laiką, kai kuriems tėvams būtų nepatogu. Bet gal reikėtų galvoti ir apie vaikų psichologinę sveikatą“, – teigė U. Ruškienė.
O mokyklų nuomonės išsiskiria. Vienos įsitikinusios, kad vien galimybė ilgiau pamiegoti neišspręs visų jaunimo psichologinių problemų. Esą svarbu ir laiku eiti miegoti, ir laiką su šeima praleisti.
„Vaikams reikia režimo. Tada turėsime ir stabilesnę, geresnę emocinę būklę“, – įsitikinusi L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
Kiti mano, kad 8 val. ryto prasidedančios pamokos – atgyvena. Ir dabar laiką reikėtų skirstyti kitaip.
„Vaikystėje ankstyvas kėlimasis pablogina vaiko emocinę būseną. Ir darbo efektyvumas iš pat ryto krenta“, – teigė R. Remeika.
Švietimo, sporto ir mokslo ministerija siūlymo vėlinti pamokas neteikia. Ir palieka spręsti pačioms mokykloms. Tik pastebi, kad per kelis darbus dirbantiems mokytojams arba daugiavaikėms šeimoms vėlesnis pamokų laikas patogus nebūtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas rudenį svarstys, ar įteisinti mokyklose anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių1
Seimas imasi svarstyti Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mokyklose įteisinti anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių. Jos būtų vykdomos Švietimo, mokslo ir sporto ministr...
-
KT: advokatų išlaidų atlyginimo tvarka administracinėse bylose nepažeidžia Konstitucijos1
Konstitucinis teismas (KT) ketvirtadienį konstatavo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, susijusios su išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu, neprieštarauja Konstitucijai. ...
-
Pavojai Baltijos jūroje: patarė, kaip apsisaugoti
Socialiniame tinkle „Facebook“ „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ įspėjo, kad šiltėjant orams daug kas nori atsivėsinti vandens telkiniuose. Bet su maudynėmis atsiranda ir pavojų, todėl patarė, kaip jų išvengti. ...
-
Baudžiamąja byla bandytas užčiaupti visuomenininkas laukia I. Trinkūnaitės atsiprašymo1
Teismo procesas dėl „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės galimo bandymo 2023 m. rudenį nuslėpti informaciją apie neskaidrią valdomų bendrovių veiklą tęsiasi. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškojo galimybės sutaikyti ...
-
Po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, lietuviško paso neteko vienas asmuo2
Daliai politikų nerimaujant, kad po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantys lietuviai pradės masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės, Migracijos departamentas nurodo, kad lietuviško paso, ...
-
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos vadų deklaruoja turintys VSAT ir STT vadovai3
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų, kaip ir pernai, deklaruoja turintys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas. ...
-
Vilniaus universitete – neeilinis įvykis: išeivių šeima paliko didžiulį palikimą4
Filantropinio Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondo istorijoje – neeilinis įvykis. Kanados lietuviai gydytojai odontologai Angelė ir Sigitas Kazlauskai jam skyrė 7 mln. Kanados dolerių (apie 4,7 mln. eurų) palikimą. „Viliuos...
-
Susituokę Marius ir Martynas: dalis lietuvių nori sunaikinti mūsų šeimą – nepasiduosime40
Prieš kelias dienas Briuselyje, centrinėje aikštėje įsikūrusioje miesto rotušėje, susituokė Martynas ir Marius. Sutuoktiniai tikina, kad tokią šventę būtų norėję surengti Lietuvoje, apsupti gausaus draugų ir artimųjų ...
-
Laivų regatoje – burlaiviai ir linksmybės
Pirmą kartą istorijoje Klaipėda tapo lenktynių starto uostu birželio 27-ąją prasidėjusioje laivų regatoje „The Tall Ships Races 2024“. Jūrinę kultūrą puoselėjančio renginio metu uostamiestyje iki pat sekmadienio viešės 41 bur...
-
Paviešinti turtingiausi viešai skelbiami asmenys
Turtingiausias tarp viešai skelbiamų 2023 metų turto deklaracijų savininkų – transporto ir logistikos grupės „Finėjas group“ vadovas, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotojos Jolantos Kačinskait...