Strasbūro teisme – dar vieno migranto byla dėl laisvės suvaržymo Lietuvoje

  • Teksto dydis:

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ėmėsi nagrinėti dar vieno neteisėto migranto skundą prieš Lietuvą – Irako pilietis skundžiasi judėjimo laisvės apribojimu patekus į užsieniečių registravimo centrą.

Irakietis S. M. H. teigia, kad jį perkėlus į laikino apgyvendinimo vietą ir apribojus judėjimo laisvę pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniai, draudžiantys kankinimą bei užtikrinantys teisę į laisvę ir saugumą.

Migrantas skundžiasi ir dėl laikymo sąlygų užsieniečių registravimo centre.

Bylos duomenis, Lietuvos pasieniečiai S. M. H. sulaikė 2021 metų liepos 25 dieną netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Vyras iškart pateikė prieglobsčio prašymą ir tuomet buvo laikinai apgyvendintas Druskininkuose, liepos 30 dieną jis perkeltas į stovyklą Rūdininkuose, vėliau – į užsieniečių registracijos centrą Kybartuose.

Laikino apgyvendinimo metu jis neturėjo teisės judėti Lietuvos teritorijoje.

EŽTT pranešė, kad šioje byloje vertins pareiškėjo laikymo sąlygas Kybartų užsieniečių registracijos centre, kuris veikė buvusių pataisos namų patalpose, taip pat – judėjimo laisvės ribojimą, aiškinsis, ar užsieniečiui buvo užtikrinta veiksminga galimybė gauti nemokamą teisinę pagalbą.

2022 metų spalį Irako pilietis informavo Strasbūro teismą, kad gyvena Vokietijoje.

EŽTT anksčiau skelbė, kad nagrinėja Kubos, Sirijos, Irako piliečių skundus dėl neįleidimo į Lietuvą, judėjimo laisvės suvaržymo.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir Europos Sąjunga šią neteisėtos migracijos bangą laiko Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka. Siekiant ją atremti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus. Jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 20,5 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Lietuvos konstitucinis teismas šių metų birželį prieštaraujančia Konstitucijai pripažino įstatymo nuostatą dėl visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registravimo centruose iki šešių mėnesių šalyje paskelbus ekstremalią situaciją. Teismas nurodė, kad Seimas turėjo teisę nustatyti ribojimus, tačiau juos taikant visiems nesudaryta galimybė įvertinti kiekvieno migranto situaciją individualiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Įdomu

Įdomu portretas
Kam gi dirba Konstitucinis teismas ? Juk tikrai ne Lietuvai ... Po jo sprendimų atsiras dar keli tūkstančiai bylų ir daugybė ieškinių . Praleido progą patylėti .

R

R portretas
O kur jūs matete kankinimą? Skirkite galų gale asmenis, kurie pažeidė sienos kirtimo režimą ir tik po to pasiprašė prieglobsčio, nuo tų, kurie iškart pasiprašo prieglobsčio legaliuose sienos kirtimo postuose. Tai nėra tas pats. Paimkime pavyzdį : kažkas isbrauna I jūsų namus, be jūsų sutikimo, atsidrebia ant sofos ir sako pasako: duok man valgyti, duok lovą ir dabar teks kartu gyventi. Jūs tikrai tam negalite pritarti, nes jis pažeidė jūsų teisę į jūsų nuosavybę ir privatumą. Visai kitaip skamba, kai atvyksta svečias ir sako: ar galiu laikinai pabūti, kol išsispręs mano reikalai dėl mano šalies. Tokiu atveju žmonės sutinka leisti laikinai pagyventi. Ar dar yra komentarų?

Nesuprantu

Nesuprantu portretas
Lindo kaip vagys, o vagys turi būti uždaryti
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių