- Greta Zulonaitė, Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalinamų asmenų skaičius nuo 2016 metų iki 2022–ųjų sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu – 27 procentais, rodo Lietuvos kalėjimų tarnybos statistika.
Kaip BNS nurodė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas Paulius Žeimys, nuteistųjų skaičiaus kritimą lemia jau penkerius metus mažėjantis nusikalstamumas.
„Taip pat, verta paminėti, kad keičiasi ir įvykstančio nusikalstamumo struktūra (sudėtis) – mažėja nužudymų, kitų sunkių smurtinių nusikaltimų, tuo metu daugėja nusikaltimų, susijusių su informacinėmis technologijomis, nesunkių nusikaltimų, kai laisvės atėmimo bausmės dažnai nėra taikomos“, – nurodė jis.
Anot ministerijos, šiuo metu Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę vykdo apie 4,8 tūkst. įkalintųjų, 500 iš jų yra suimti
Šalyje 100 tūkst. gyventojų šiuo metu tenka 180 įkalintų asmenų. Kaip rodo Eurostato duomenys, 2021 metais įkalintų asmenų vidurkis Europos Sąjungos (ES) šalyse siekė 106 asmenis 100 tūkst. gyventojų.
Lietuva pagal įkalintų asmenų skaičiaus vidurkį užima ketvirtą vietą ES. Didesnis kalinių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, užpernai buvo tik Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.
Siekdama pasiekti ES šalių įkalintų asmenų rodiklį Lietuva turėtų kalinti ne daugiau kaip 3000 asmenų.
„Siekdama pasiekti ES šalių įkalintų asmenų rodiklį Lietuva turėtų kalinti ne daugiau kaip 3000 asmenų“, – komentare sakė P. Žeimys.
Anot jo, pakankamai didelį įkalintų asmenų skaičių tenkantį Lietuvai nulėmė šalies baudžiamoji politika: dominuojanti laisvės atėmimo bausmė ir dažnas suėmimo taikymas.
„Toks reglamentavimas, galiojęs iki šio pavasario, lėmė tai, jog teismai paskirdavo daugiau laisvės atėmimo bausmių. Lietuvoje tokių bausmių trukmės vidurkis ėmė siekti 6 metus“, – nurodė patarėjas.
Norėdama pokyčių, Teisingumo ministerija parengė baudžiamosios politikos sisteminių pokyčių paketą. Tai padaryta atsižvelgiant į prokuratūros, teismų bei kitų teisėsaugos ir mokslo institucijų pasiūlymus. Pasak ministerijos, paketu siekiama proporcingo baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Pasak P. Žeimio, tikėtina, jog šių metų balandį Seimo priimti baudžiamojo kodekso pakeitimai (kartu akcentuojant probacijos tarnybos svarbą) paskatins nuteistųjų skaičiaus įkalinimo įstaigose mažėjimą.
Statistika taip pat rodo, kad kalėjimų užimtumo lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis. Tokius rezultatus galėjo lemti atviro tipo kalėjimų padalinių atidarymas.
Pusiaukelės namai Panevėžyje veikia nuo pernai metų, Šiauliuose – atidaryti šįmet. Taip pat tokio tipo namus planuojama atidaryti Tauragėje ir Plungėje.
„Kartu buvo imtasi uždaryti uždaro tipo kalėjimus: Kybartų pataisos namai buvo uždaryti, o Pravieniškių pataisos namų pirmasis sektorius tapo atvirojo tipo kolonija“, – pažymima ministerijos komentare.
Jis pridūrė, kad šiuo metu turima kalėjimų infrastruktūra yra pasenusi, jai trūksta investicijų ir modernizavimo. Anot P. Žeimio, artimiausias bausmių vykdymo sistemos pokytis bus naujas kalėjimas Šiauliuose. Tikimasi, kad jis bus atidarytas 2026 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras apie balionais skraidinamą kontrabandą: tai teisėsaugos problema13
Pranešus apie Vilniaus oro uoste nukritusį, kontrabandines cigaretes gabenusį meteorologinį oro balioną, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tokie incidentai yra teisėsaugos problema. Ministras pabrėžia, jog tai niekai...
-
Sinoptikai: artinasi šalnos1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėjo ūkininkus ir sodininkus apie besiartinančias šalnas. ...
-
Per pusmetį į Lietuvą neįleisti 66 Rusijoje registruoti automobiliai
Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungos (ES) teritorijoje įsigaliojus draudimui važiuoti automobiliais turinčiais rusiškus registracijos numerius, nuo šių metų kovo 11 dienos į Lietuvą neįleistos 66 tokios transporto priemonės, vienas auto...
-
Policija kviečia tėvus užpildyti vaikų saugumo klausimyną
Policija kviečia tėvus susipažinti su vaikų saugumo klausimynu, kuris padės didinti bendrą saugumo situaciją mokyklose. ...
-
Didmiesčiai ruošiasi įvesti mažos taršos zonas: apie apmokestinimą kol kas nesvarsto5
Nuo artėjančių metų sausio 1 d. Lietuvos didmiesčiuose turės įsigalioti mažos taršos zonos, tačiau priimti sprendimų savivaldybės neskuba. Panevėžys ir Klaipėda jau praneša apie vietas, kur mažos taršos zonos bus įdiegtos, ...
-
Diasporos politikos veiksmų plane – visuotinis lietuvių kilmės asmenų surašymas2
Užsienio reikalų ministerija parengė artimiausių trejų metų veiksmų planą dėl diasporos politikos, jame – dėmesys lituanistiniam švietimui, kultūrai ir nacionaliniam saugumui. ...
-
Po šaršalo dėl olimpiados nugalėtojų paskelbimo: kokia prasme buvo paviešinti tik kodus?3
Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl to, jog Lietuvos gamtos mokslų olimpiados nugalėtojai internete buvo paskelbti nurodant ne moksleivių pavardes, o tik dalyvių kodus, švietimo mokslo ir sporto ministrė žada aiškintis, kaip...
-
Pradedama formuoti Genocido centro tyrimų kryptis ir planus tvirtinsianti taryba2
Pradedama formuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) taryba, tvirtinsianti įstaigos mokslinių tyrimų kryptis, siūlysianti strateginius veiklos planus. ...
-
22 tūkst. Vilniuje pritraukusiame „Ėjime“ – netikėti susitikimai1
Jau tradiciškai sekmadienį į Vilniaus gatves bei takus išžygiavo 22 tūkst. ėjimo entuziastų. Renginio dalyviai, pasirinkę 5, 10 arba 25 kilometrų trasas, mėgavosi Senamiesčio šurmuliu, Neries krantinių, Sapieginės miško ...
-
Lietuvoje minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena
Lietuvoje sekmadienį minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. ...