Tyrinėja medžiagas

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) doktorantė Eglė Ūsovienė teigia, kad lyginant šiuos akumuliatorius, ličio jonų akumuliatoriai pasižymi geresnėmis elektrinės talpos savybėmis, todėl prietaisai ne taip greitai išsikrauna, tačiau natrio jonų akumuliatoriai pasižymi didesniu saugumu.

„Šiuo metu tyrinėju įvairias elektrodų medžiagas, kurios natrio jonų akumuliatoriams padėtų konkuruoti su ličio jonų akumuliatoriais ir užtikrintų draugiškesnių medžiagų aplinkai naudojimą. Tikiuosi, kad mano vykdomi tyrimai bent kiek paskatins platesnį šių akumuliatorių pritaikymą rinkoje“, – kalba ji.

Žaliava gamybai

Kol kas buities prietaisuose ar elektroniniuose įrenginiuose montuojami ličio jonų akumuliatoriai. Deja, juos sunku perdirbti, jų gamyba reikalauja didelių vandens ir energijos išteklių, taip pat vis didėja ličio karbonato žaliavos, naudojamos šių akumuliatorių gamyboje, kaina. Tai lemia ir didesnę pačių akumuliatorių kainą.

„Jie gaminami iš labai toksiškų medžiagų ir kelia grėsmę saugumui. Kaip jau žinome iš pavyzdžių, jie gali ne tik užsidegti, bet ir sprogti ir taip sužaloti šalia esančius žmones ar padaryti negrįžtamos žalos turtui“, – tikina E. Ūsovienė.

Pasak doktorantės, sprogimą dažniausiai sukelia nepakankamas akumuliatorių pakrovimas, defektai arba netinkamas naudojimas. Kylant ličio jonų akumuliatorių sistemos temperatūrai, jie pradeda kaisti, kol galiausiai sprogsta. Siekiant išspręsti šias problemas, būtų logiška ličio jonų akumuliatorius pakeisti kitomis alternatyvomis.

„Pasirinkti natrio jonų akumuliatorius paskatino tai, kad pats natris lengvai randamas gamtoje valgomosios druskos (natrio chlorido) pavidalu. Dėl šios medžiagos gausos būtų užtikrinama mažesnė akumuliatorių kaina, ekonominis prieinamumas daugybei kitų šalių“, – pastebi E. Ūsovienė.

Žinoma, pats žmogus nusprendžia, ar jam naudingos šios studijos, bet man atrodo, kad po jų gali tapti savo srities ekspertu. Svarbiausia visuomet tobulėti ir nenustoti mokytis.

Be to, nenaudojant kenksmingų medžiagų natrio jonų akumuliatorių gamyboje, būtų užtikrintas ekologiškumas ir didesnis saugumas, nes natrio jonų akumuliatoriai nekelia grėsmės saugumui, kaip kad ličio jonų akumuliatoriai.

„Yra įvairiausių alternatyvų ličio jonų akumuliatoriams, tačiau, siekiant juos komercializuoti, reikia atrasti panašių arba geresnių tokių akumuliatorių elektrinės talpos savybių. Kol kas tik ličio akumuliatoriai išsiskiria didžiausiomis elektrinės talpos savybėmis, todėl jie dažniausiai naudojami įrenginiuose, kurių veikimui užtikrinti reikalingi akumuliatoriai“, – konstatuoja E. Ūsovienė.

Pasikeitusios svajonės

Studijuoti Chemijos inžinerijos doktorantūroje E. Ūsovienė nusprendė pabaigusi šios krypties tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijas KTU CTF. Šiuo sprendimu ji džiaugiasi, nes jaučia prasmę vykdydama mokslinius tyrimus ir dalydamasi jų rezultatais. Tiesa, būdama dvyliktoje klasėje, E. Ūsovienė svajojo būti medike, tačiau galiausiai priėmė sprendimą stoti į Chemijos inžineriją.

„Bijojau, kad būdama gydytoja nerasiu pusiausvyros tarp šeiminio gyvenimo ir karjeros. Nesakau, kad tai neįmanoma, tačiau manau, kad tam reikia daug pastangų. Chemijos inžinerija pasirodė patraukli, nes man patiko chemija, o be to, baigusi šią specialybę galėjau siekti ne tik chemikės, bet ir inžinierės karjeros“, – apie svarbius gyvenimo pasirinkimus pasakoja E. Ūsovienė.

Universiteto aplinka E. Ūsovienei itin artima, čia ji gali realizuoti visas savo idėjas. Ji įsitikinusi, kad doktorantūros studijų nauda – galimybė vykdyti tiriamąją veiklą, kuri domina, o KTU suteikia tam visas galimybes.

„Žinoma, pats žmogus nusprendžia, ar jam naudingos šios studijos, bet man atrodo, kad po jų gali tapti savo srities ekspertu. Svarbiausia visuomet tobulėti ir nenustoti mokytis“, – šypsosi E. Ūsovienė.

Siekiant kiek įmanoma labiau įsitraukti į KTU vykdomą veiklą ir pajusti, ką reiškia būti studentu, KTU doktorantė papildomai prisijungė prie KTU Studentų mokslinės draugijos (SMD). Šioje organizacijoje ji susipažino ir su robotų intelektu – nors pati prie jų konstravimo ir programavimo neprisidėjo, tačiau E. Ūsovienė įsitikinusi – robotus kuriantis asmuo turi išsiskirti ne tik analiniais gebėjimais, bet ir kūrybiškumu.

„Išties įdomu matyti, kaip skirtingi žmonės konstruoja šiuos savo kūrinius ir sprendžia problemas, susijusias su robotika, darančia tiesioginę įtaką visuomenei ir pramonei. Smagu, kad KTU SMD suteikia galimybę visiems besidomintiems ir robotus konstruojantiems entuziastams dalyvauti renginyje „Robotų intelektas“. Tokio tipo renginiai ne taip ir dažnai organizuojami Lietuvoje“, – pastebi KTU doktorantė.

Ji priduria, kad vykdomi KTU SMD renginiai ir veiklos – aktualios visai visuomenei, nes jų metu vykdomas savotiškas eksperimentų, naujausių technologijų ir mokslo švietimo procesas: „Labai didžiuojuosi, kad man pačiai teko būti šios organizacijos dalimi aktyviai įsitraukiant į jos vykdomas veiklas, nes ten įgijau daugybę svarbių žinių.“