Civilinės saugos pratybose iš baimės šaukė tik viena statistė. Tačiau realaus pavojaus atveju panikuojančių būtų šimtai. Policijos komisariato tyrėja Rasa Švanienė, atlikdama statinės vaidmenį, savanoriams kiek apsunkino darbą.

„Norisi įnešti sumaišties, nes realiomis aplinkybės būtų dar sudėtingiau“, – prabrėžė statistė R.Švanienė.

Šios pratybos skirtos mokytis atlaikyti galimą Astravo AE avariją. Šiemet jos išskirtinio masto – dalyvauja aštuoniolika savivaldybių, vienuolika ministerijų ir 1 300 dalyvių.

„Visi supranta, kad pratybos bet kada gali tapti realia situacija, matome glaudų bendradarbiavimą tarp valstybinių organizacijų, valstybės įstaigų“, – pastebėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Po dešimties dienų bus apibendrinta informacija, kaip viskas vyko, kokių iškilo klausimų, problemų. Tai padės mums patobulinti savo procesą“, – apie tolesnius tobulinimus užsiminė vidaus reikalų ministrė Aistė Bilotaitė.

Pratybų veiksmai vyksta daugiau nei 70 Lietuvos vietų. Branduolinės avarijos atveju evakuojami būtų 30 km spinduliu nuo elektrinės esantys gyventojai, 100 km spinduliu situacija būtų priklausomai nuo vėjo krypties. Visiems kitiems Lietuvos gyventojams tektų išgerti jodo tabletę ir atsisakyti žemės ūkio maisto produktų.

„Pirmiausia būtų iš Švenčionių rajono, Vilniaus rajono savivaldybės. Laikinai privaloma perkelti iš Šalčininkų savivaldybės. Iš Ignalinos ir Visagino irgi reikėtų evakuoti“, – sakė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas.

Gyventojai surenkami pirminiuose punktuose ir vyksta į tarpinį registravimą švarinimo zonose. Iš čia evakuojami toliau nuo įvykio vietos. Tačiau kai kurie statistai sako, kad evakuacija vyko per lėtai.

„Skubėti nereikia, esmė, kad mes būtume pasirengę suteikti visas reikiamas priemones, kurias reikia įgyvendinti“, – pabrėžė buvęs Radiacijos saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Didžiajai daliai statistų labiau, nei kuo greičiau dingti iš pavojingos zonos, kėlė nerimą nežinia, kas vyksta ir kaip reikėtų elgtis.

„Realybėje matome, kad reikėtų daugiau savanorių, daugiau žmonių informacijai palaikyti“, – pastebėjo Raudono Kryžiaus reagavimo į ekstremalias situacijas vadovė Violeta Maseikienė.

Šiemet valstybė skyrė daugiau nei 9 mln. eurų savivaldybėms įsigyti būtiniausių priemonių radiacinio pavojaus atveju. Specialistai tikina, kad nei jodo, nei transporto evakuotis nepritrūktume.

Tačiau specialistai sako, kad vien priemonių neužteks, mat tik geras pasiruošimas realaus pavojaus atveju padėtų nepanikuoti, o Astravas pavojų išties kelia.

„Negalime pasakyti, kad Baltarusijoje viskas padaryta. Jau pati pradžia buvo ne kokia“, – teigė A.Mastauskas.

Tačiau Priešgaisrinės saugos gelbėjimo departamentas tikina, kad veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp institucijų vyksta vis sklandžiau.

„Akivaizdžių spragų nematome, kadangi visos įstaigos tikrai ruošėsi, žinojo“, – teigė S.Greičius.

„Žinoma, visada yra kur tobulėti“, – jam antrino A.Bilotaitė.

Šį rudenį numatomos dar vienos pratybos, kurių metu bus tikrinamas civilinės saugos ir karinių tarnybų veikimas.