Žmogaus teisių gynėjų ir Europos Parlamento (EP) kritiškai įvertintame Nepilnamečių apsaugos įstatyme bus siūloma išbraukti nuostatą, draudžiančią propaguoti homoseksualius santykius, ir įtvirtinti draudimą skatinti nepilnamečių lytinius santykius, neskirstant jų pagal seksualinę orientaciją.

Tokias pataisas šį mėnesį turėtų Seimui pasiūlyti prezidentės Dalios Grybauskaitės sudaryta darbo grupė, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Ekspertai, analizuodama teisės aktą, taip pat apskritai suabejojo tokio įstatymo reikalingumu.

Keis formuluotes

Didžiausio pasmerkimo sulaukusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo dalis, kuri draudžia propaguoti homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, turėtų būti pakeista nediskriminacine formuluote.

„Atsisakoma tokių žodžių kaip „propagavimas" ir „homoseksualūs santykiai". Kitos dviprasmiškos, neaiškios ar pernelyg plačios nuostatos taip pat taisomos - tokių teisėje tiesiog neturėtų būti", - „Lietuvos žinioms" sakė darbo grupės vadovė, prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Anot S.Cirtautienės, iš įstatymo siūloma eliminuoti lytinių santykių atskyrimą pagal jų pobūdį.

„Tam tikru požiūriu atsižvelgta į premjero Andriaus Kubiliaus raginimą saugoti nepilnamečius nuo lytinių santykių rodymo ar propagavimo. Tačiau tai pernelyg platu. Tuomet reikėtų drausti filmus apie dviejų žmonių meilę. Juk tai privatus žmogaus gyvenimas, į kurį valstybė turėtų kuo mažiau kištis", - sakė S.Cirtautienė.

Draus lytinio geismo skatinimą

Darbo grupės narių dėmesys nukrypo ir į draudimą skelbti informaciją, kuria „iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės".

„Ji labai neapibrėžta, todėl žodžio „iškreipiami" nebus, lieka tik „niekinamos", - sakė prezidentės patarėja.

Darbo grupės parengtose pataisose dėl draudžiamos informacijos liks du punktai, susiję su seksualiniu gyvenimu: vienas draus lytinio geismo skatinimą, kitas - nepilnamečių lytinius santykius.

Prezidentės patarėjos teigimu, toks atskiras nepilnamečius nuo informacijos apie nuodėmingą gyvenimą saugantis įstatymas tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių priimtas tik Lietuvoje. Analogišką teisės aktą turi nebent Gruzija. Todėl, jos manymu, ir Lietuvoje minėto įstatymo apskritai nereikėtų.

„Mūsų analizė rodo, kad jis gali padaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Kol kas žengėme pirmą žingsnį akivaizdžiai diskriminacinėms nuostatoms panaikinti. Vėliau vertėtų pagalvoti apie visišką šio įstatymo naikinimą ir nepilnamečių apsaugą nustatyti kitaip", - sakė S.Cirtautienė.

Seimo požiūris neaiškus

Prezidentės patarėja anksčiau BNS yra sakiusi, kad konkrečius įstatymo projektus darbo grupė galėtų pateikti spalio viduryje.

Įstatymo, kuris, kaip buvo numatyta, turėjo įsigalioti kitų metų kovą, projektą rengusio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pripažino, kad parlamente šis dokumentas turės būti pataisytas.

„Negalėčiau apibendrintai sakyti, koks dabar yra Seimo požiūris. Tačiau, vertinant ES struktūrų reakciją, EP rezoliuciją, Seimo nariai turbūt supranta, kad įstatymą neišvengiamai teks taisyti. Kitaip Lietuva gali turėti problemų", - „Lietuvos žinioms" sakė parlamentaras.

EP ragina persvarstyti įstatymą

EP rugsėjo mėnesį paragino Lietuvą persvarstyti prieštaringai vertinamą Nepilnamečių apsaugos įstatymą, draudžiantį vaikams skleisti informaciją, kuria "propaguojami" homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai.

Žmogaus teisių gynėjai kritikuoja liepą priimto ir kitąmet turinčio įsigalioti įstatymo nuostatas, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daro „viešoji informacija, kuria propaguojami homoseksualūs santykiai" ir „paniekinamos šeimos vertybės".

Įstatymo rėmėjai tvirtina, kad jis gina krikščioniškąsias vertybes.