Laikrodininkas Darius pasakojo, kad profesiją yra paveldėjęs.

„Darbo vietą pats susikūriau, be jokios mokyklos, nieko. Turėjau mamą, kuri išmokė, buvo laikrodininkė, buvo iš ko mokytis“, – šnekėjo Darius.

Nors darbas tai širdžiai mielas darbas, turtų iš tokios profesijos nesusikrausi.

„Turiu sūnų, bet abejoju, ar jis eis mano pėdomis, nes sako, jog gyventi užtektų, bet gyvent laisvai, kad galėtum daugiau sau ką leisti, tai taip neišeis“, – pasakojo laikrodininkas.

Finansų ministrės pasiūlymas – kasmet po 30 mln. eurų gynybai paimti iš savarankiškai dirbančių – nenudžiugino.

„Gynybai pinigų reikia skirti, tik gal reikėjo pradėti prieš 30 metų po truputį tą dalyką auginti“, – sakė Darius.

Šiuo metu galima dirbti su verslo liudijimu, jei pajamos per metus siekia 45 tūkst.

Kartelę siūloma mažinti perpus – uždirbantys daugiau nei 20 tūkst., privalėtų įregistruoti individualią veiklą ir mokėti didesnius mokesčius.

„Nueis į šešėlinę ekonomiką, žmonės pradės slėpti. Rašys 19 tūkst., pradės slėpti pajamas“, – aiškino laikrodininkas.

„Tarp šių 105 tūkst. yra apie 13 tūkst. pensininkų, kurie prisiduria prie tos mažos pensijytės ir taip išgyvena. Tai, ar geriau, jei žmogus ateitų į socialinį skyrių ir prašytų paramos iš valstybės?“, – kalbėjo Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nepatenkinti ir kiti verslai.

„Tą aš vadinčiau mini mokesčių reforma“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Po keturių mėnesių derybų su valdžia, galutinis Vyriausybės pasiūlymas dėl gynybos finansavimo, panašu, netinka niekam.

„Sakyčiau įneša tam tikro „jovalo“ netgi ir supriešinimo tarp skirtingų sektorių, skirtingų vartotojų. Tas kenkia pačiam tikslui“, – tikino A. Romanovskis.

„Turbūt sulaukti 100 proc. sutarimo tokiais klausimais kaip mokesčiai – sudėtinga, tačiau, man atrodo, labai svarbu, kad visos partijos sutarė dėl poreikio“, – nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Dėl siūlomų didesnių akcizų, visų rūšių degalai brangti turėtų šešiais centais, o į biudžetą įkristų papildomi 126 mln. eurų.

„Visada kažkur, kai trūksta, kai kiaura bačka, sakykime, tą bačką bandoma užkišti pirmiausia degalų akcizo mokesčiais“, – kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.

Esą tai pakenks ne tik konkurencijai.

„Praktiškai paliestų visus žmones. Vėlgi, nuo to gali brangti ir maisto produktų kainos“, – pabrėžė V. Šukys.

Tarp pasiūlymų išdygo ir 10 proc. įnašo mokestis draudimo sutartims.

„Draudėjų mokesčių klausimu išvis nebuvo jokios diskusijos“, – tvirtino A. Romanovskis.

Jis nebūtų taikomas tik gyvybės ir civilinės atsakomybės draudimui. Besidraudžiantys gynybos biudžetą per metus papildytų 100 mln.

„Kada Vyriausybė sakė, ne, negalime kelti vartojimo PVM 1 proc., staiga, kitoje pusėje ateina su visišku vartojimo mokesčiu. Ar tai būtų verslas, ar transportininkai, kurie draudžiasi, žemdirbiai, kurie draudžia pasėlius ar paprasčiausi žmonės, kurie draudžia turtą“, – nurodė A. Romanovskis.

Politikai laužo pažadus dėl laikino mokesčio ir kiekvienais metais galime naują laikiną mokestį įvesti iki begalybė.

Pyksta ir bankai. Norima metams pratęsti bankų solidarumo mokestį ir gynybai iš bankų atsiriekti dar 60 mln.

„Politikai laužo pažadus dėl laikino mokesčio ir kiekvienais metais galime naują laikiną mokestį įvesti iki begalybės“, – šnekėjo Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.

Kad iš bankų galėtų paimti pinigų, reikėtų koreguoti įstatymą, tad Bankų asociacija vadina tai nauju mokesčiu.

„Jeigu tas mokestis būtų tik pratęsiamas, nekeičiant jo bazės logikos, iš jo būtų surenkama nulis“, – tikino E. Čipkutė.

Sako, kad apie naujus bankus Lietuvoje liks tik pasvajoti.

„Rimti užsienio investuotojai visa tai vertina ir galime pamiršti apie rimtų bankų atėjimą čia“, – aiškino E. Čipkutė.

„Lenkija tokia, kuri skiria 3,9 proc. BVP gynybai, neįvedinėja jokių naujų mokesčių. Jie ieško savo vidinių resursų, kad tuos mokesčius surinktų“, – kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

„Turbūt visi turime šiek tiek išeiti iš savo komforto zonos, ieškodami tų sprendimų, kurie galėtų garantuoti, kad gynyba sulauks tokio finansavimo, kuris yra reikalingas“, – pabrėžė G. Skaistė.

Verslas pasigedo planų skolintis.

„Neprognozuojama, kiek galima būtų gauti lėšų iš skolinimosi ir ta ambicija yra labai maža“, – teigė A. Romanovskis.

Kol kas numatoma skolintis iš gyventojų, tačiau už gynybos obligacijas valstybė gyventojams nemokėtų didesnių nei 2 proc. palūkanų.