Pavasarį – pats laikas patikrinti gręžinių ir šulinių vandenį

  • Teksto dydis:

Jei geriate vandenį iš šulinio ar gręžinio, dabar pats laikas patikrinti, ar vanduo tebėra tinkamas vartoti. Apie tai plačiau kalbėjo „Vilniaus vandenų“ atstovė Aurelija Baronienė.

– Kodėl dabar reikia tikrinti šulinių vandenį, kas su juo gali būti negerai?

– Jį geriausia tikrinti pavasarį, kada ištirpsta sniegas. Šuliniai nėra gilūs, jie būna nuo penkių iki dešimties metrų gylio. Tai – gruntinis vanduo, aplink tarša, todėl reikia pasitikrinti, ar tas vanduo tinkamas gerti. 

– Ką matote laboratorijose, kai tikrinate vandenį? Kokių chemikalų, pavojų randate?

– Šulinių vanduo turi riziką užsiteršti mikroorganizmais. Jeigu yra ūkinė veikla ar netoliese stovi lauko tualetai, galimi azoto junginiai, tokie kaip nitritai, nitratai, amonis.

– Kuo jie pavojingi sveikatai?

– Nitritai ir nitratai labai pavojingi nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams. Nitritas jungiasi prie kraujo baltymo. Hemoglobino pagrindinė funkcija – į organizmą pernešti deguonį, tačiau vietoj deguonies prisijungia nitritas ir taip atsiranda organizmo deguonies badas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

– Jeigu žmonės virintų šulinio vandenį, ar tada jis taptų saugus gerti?

– Virintas vanduo nepašalins nitritų ir nitratų azoto junginių, pašalina tik mikrobiologinę taršą. Siulyčiau negerti tokio vandens, tiesiog pirkti.

Virintas vanduo nepašalins nitritų ir nitratų azoto junginių, pašalina tik mikrobiologinę taršą.

– Koks Lietuvoje šulinių vanduo? Dažniau tyrimai rodo, kad jis tinkamas gerti ar priešingai?

– Paprastai šulinių vanduo pakankamai saugus. Tačiau stebima mikrobiologinė tarša, galimi ir nitritų, nitratų užteršimai.

– Nuo ko priklauso mikrobiologinė tarša?

– Nuo to, koks yra šulinys – atviras ar uždaras. Dar reikia paminėti, kai veža mėginį tyrimams, labai svarbu, kaip paimtas tas mėginys. Turi būti sterilus buteliukas, kad matytume tikrą vandens kokybę. Patarčiau išsitirti ir gręžinį. Šulinį reikėtų tirti kas metus, gręžinį galima kas tris.

– Ką daryti, jeigu atrandama mikrobiologinės taršos? Ar galima kažkaip pravalyti?

– Visų pirma, reikia nustatyti priežastį. Nustačius priežastį, reikia ją pašalinti. Tuo metu, kai atrandama mikrobiologinė tarša, galima vandenį virinti. Išvirus mikroorganizmai miršta. Tada galima vartoti vandenį, tačiau reikia būtinai surasti priežastį, nes mes vandenį norėsime vartoti ilgai. 

– Kiek „Vilniaus vandenys“ turi gręžinių? Kas kiek laiko jūs tikrinate savo vandenį?

– Mes turime 33 vandenvietes. Jose iki 300 gręžinių. Mes tikriname vandenį kiekvieną mėnesį. Kuo didesnė vandenvietė, tuo dažniau tas vanduo tikrinamas. Didžiausias vandenvietes tikriname du kartus per mėnesį.

– Ar reikėtų bijoti gerti vandenį iš čiaupo?

– Ne, tikrai nereikėtų. Jis nuolat tikrinamas. Jeigu kažkas nutiktų ir būtų kažkokia tarša, tikrai būtų pranešimai, būtų nutrauktas vandens tiekimas, bet šiuo metu tokio dalyko nėra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
jei paviršinis vanduo tai nėra šulinys o nuoteku duobė tai butinai reikia patykrint ar tiksliai nuotekos.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių