– Pirmomis dienomis buvo daugiau emocijų, vis dar jų yra. Bandau apsiriboti nuo socialinės erdvės, kad galėčiau bent kažkiek kalbėti, filmuoti, nes buvo neįmanoma. Daug jausmų.

– Ar ten yra jūsų artimųjų, giminaičių?

– Ne. Nieko ten neturiu, tačiau tai nieko nereiškia. Tai mūsų žmonės.

– Minėjote, kad turite ten pažįstamų draugų. Kaip jie jaučiasi, ką pasakoja?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kadangi esu kažkiek žinomas Turkijoje kaip atlikėjas, gauname žinučių.

– Koks jų turinys?

– Prašo pagalbos. Pagrindinė komunikacija Turkijoje vyksta per tviterį. Žmonės po nelaimės siunčia per tviterį žinutes, net neskambina. Yra sukurta savanorių organizacija su viena žinomiausių atlikėjų. Paskelbė vieną žinutę tviteryje, visi, kas ieško, būtinai persiskelbia žinutę pas save ir parašo, peržiūrų per dieną buvo apie 45 mln. Visi susitiko ir bandė eiti į taškus, padėti. Tai tiesiog neįmanoma. Dešimtyje miestų buvo du kartus žemės drebėjimai, tai lietė apie 14 mln. žmonių. Apytiksliai 250 tūkst. buvo po pastatais. Išėjo išgelbėti apie 500, tai labai svarbu, tai suteikia emocijų, bet yra tiek daug žmonių, kuriems niekas negali padėti.

– Ar tiesa, kad Turkijoje buvo mokamas mokestis dėl galimų žemės drebėjimų ir dabar žmonės labai pikti, nes nesuteikiama pagalba?

– Visi turkai žino šiuos dalykus, tačiau nenoriu šnekėti apie politiką. Gal kitą kartą, kai bus kitų emocijų.

– Nukentėjusiems labai reikia pagalbos. Kokios reikia?

Svarbiausia padėti žmonėms, o tada, kai baigsis laikotarpis, kai nebegalėsime padėti, kalbėsime, ką galima daryti toliau.

– Šiuo metu yra trys taškai, kuriuose renkami reikalingi daiktai. Pasidalijo Turkijos ambasada, aš ir padedu, kiek įmanoma. Visiems labai ačiū. Yra trys taškai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Galima rasti ambasados ir mano profilyje. Aišku, svarbiausia – pinigai. Tačiau reikia ir daiktų: užvalkalų, miegui skirtų dalykų, miegmaišių. Kiek žinau, „Turkish Airlines“ viską nuskraidins į Turkiją. Pinigai svarbiausi.

Iš Lietuvos į Turkiją prieš dvejus metus keliavo apie 114 tūkst. turistų, o praeitais metais – 251 tūkst. Žinau, kad daug kas Turkiją vadina antrais namais. Jei jie pervestų po eurą, jau surinktume 250 tūkst. Yra, kurie gali po kelis eurus, 10, 20 eurų. Mes galime siekti geresnių skaičių. Jei negalite padėti pinigais, melskitės.

– Kokios tolesnio gyvenimo perspektyvos, mintys?

– Šiuo metu visi kalba apie pagalbą. Kas bus toliau – visi padėsime, padarysime, sako valstybė, bet niekas to nenori klausyti. Svarbiausia padėti žmonėms, o tada, kai baigsis laikotarpis, kai nebegalėsime padėti, kalbėsime, ką galima daryti toliau.