- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų to paties ženklo maisto produktų skirtumus lemia prekybininkų ir vartotojų reikalavimai, teigia buvęs Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) vadovas.
Jonas Milius, 2016 metų rugsėjį atleistas iš tarnybos vadovo posto, Seimo tyrimo komisijai tvirtino, kad jo vadovaujama tarnyba neatitiko faktų, kad į šalį įvežti maisto produktai būtų neatitikę Lietuvos kokybės reikalavimų.
„Skirtingos kokybės produktai, nes Lietuva juos įsileido. Bet pagal Lietuvos ir ES veikiančius įstatymus (produktai - BNS) atitiko visus reikalavimus ir mes negalėjome imtis jokių priemonių“, – trečiadienį komisijai aiškino J. Milius.
Jo teigimu, skirtingą produktų sudėtį lėmė ir jų kainų skirtumai Lietuvoje bei Vakarų Europos šalyse.
„Tuo metu ten kaina buvo eurais, o čia - litais. O kaip ją padaryti? Įsivaizduoju, kad tos įmonės, kurios tiekė (į Lietuvą – BNS) prekes, jos parodytų prašymą pagaminti pagal tokią ar tokią receptūrą. (...) Nuvažiuokite į tas tarptautines įmones, kur Lietuva pirko produktus, jums parodys, kad prašymas yra toks“, – pridūrė J. Milius.
Jis komisijai prisipažino, kad pats skutimosi peiliukus bei skalbimo miltelius perka užsienyje, nes „jie ten žymiai geresnės kokybės“.
J. Milius taip pat sakė, kad jau 2011 metais buvo viešai paskelbęs, jog Lietuvoje parduodamų produktų receptūra skiriasi nuo analogų kitose ES šalyse.
„Pagal to laiko įstatymus galėjome tik informuoti visuomenę. Ypatingai agitavau vartotojų teisių gynėjų organizacijas, kad jos būtų aktyvios ir kad jas reikia paremti (...) Šituo klausimu mes padarėme ne mažiau, negu dabar padaryta“, – tvirtinto buvęs VMVT vadovas.
Anot jo, kitose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje ir Slovakijoje, kurios pirmosios ES pradėjo kelti skirtingos sudėties prekių problemą, tyrimus organizavo vartotojų teisių gynimo, o ne maisto kokybės ar veterinarijos tarnybos.
J. Milius pabrėžė, kad ir kai kurių Lietuvos įmonių produktų sudėtis skirtingose rinkose nėra identiška.
„Kiek žinau, mūsų žuvies, mėsos, pieno įmonės atskiroms valstybėms taip pat gamina pagal jų užsakytą receptūrą ir kainą“, – aiškino J. Milius.
Seimas komisiją yra įpareigojęs išanalizuoti, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Tarnyba asaros pabaigoje paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas92
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...