Plačiau papasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė.

– Ko bus mokoma gyvenimo įgūdžių pamokose?

– Visų įgūdžių, kurie reikalingi sveikam ir saugiam gyvenimui. Gyvenimo įgūdžių pagrindas yra socialinis, emocinis ugdymas. Tačiau jis praplėstas, praturtintas jaunam žmogui svarbiomis temomis: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, smurto, patyčių prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas. Temų spektras labai platus. Lytiškumo ugdymas programoje užima tik 10-15 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dažnai ir kuriems moksleiviams bus rengiamos gyvenimo įgūdžių pamokos?

– Programa startuoja palaipsniui. Šiais metais mes startuojame su visu atnaujintu ugdymo turiniu nelyginėse klasėse. Todėl ir ši pamoka bus įgyvendinama tik nelyginėse klasėse. Penktoje ir septintoje klasėse bus po vieną savaitinę pamoką, o devintoje klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites.

– Kodėl socialinėje erdvėje kilo tokios aršios diskusijos dėl gyvenimo įgūdžių pamokos? Kodėl visi akcentavo tik lytiškumą?

– Lytiškumo ugdymo tema vis dar labai stigmatizuota. Ši tema dažnai suvulgarinama. Apmaudu, kad esame, kur esame. Mes labai stipriai atsiliekame. Kai kur lytiškumo ugdymas mokomas net 70 m. Mes pagaliau patvirtinome programą, kurioje lytiškumo ugdymas yra integrali dalis. Tai didžiulis žingsnis į priekį visai švietimo sistemai. Matome, kad ši tema labai svarbi ir aktuali.

Lytiškumo ugdymo tema vis dar labai stigmatizuota. Ši tema dažnai suvulgarinama.

– Ar mūsų kaimynai latviai, lenkai irgi turi tokias pamokas?

– Mes labiausiai vadovaujamės Šiaurės šalių pavyzdžiu. Kaimyninės šalys neturi tokios konkrečios pamokos. Yra atskiros programos emociniams ir socialiniam švietimui.

– Kokie specialistai parengia šias programas?

– Labai platus būrys ekspertų rengė programą. Programa buvo rengiama ir derinama dvejus metus.

– Ar turime tinkamai parengtų pedagogų, kurie nesivaržytų kalbėti lytiškumo temomis?

– Dalis mokytojų yra pasirengę. Lygiagrečiai startuoja ir kvalifikacinės tobulinimo programos mokytojams, kuriose jie gaus reikiamų, mokslu pagrįstų, šiuolaikiškų žinių, kurias galės pritaikyti pamokose.

– Ką darote su dezinformacija socialiniuose tinkluose? Gal kažkam naudinga skleisti iškraipytą informaciją ir priešinti visuomenę?

– Norėčiau susilaikyti nuo platesnio komentaro, kokios galėtų būti tokių veiksmų priežastys. Tikrai stebime situaciją, identifikuojame asmenis, kurie veikia aktyviausiai.

– Tai reiškia, kad vyksta progresas ir yra nustatyti asmenys, užsiimantys dezinformacija.

– Taip. Asmenys mums jau žinomi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į kilusį triukšmą, parengė informacinius vienlapius tėvams. Taip pat rugsėjo 13 d. 15 val. kviečiame visus tėvus dalyvauti nuotolinėje viešoje konsultacijoje, kurioje ir bus atsakyta į visus kylančius klausimus.