- Raminta Majauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjį startuojant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose šiemet numatomas įprastas specialiųjų poreikių turinčių vaikų srautas. Anot jo, ši reforma yra nuolatinis procesas.
„Kalbant apie situaciją Lietuvoje, esame viena iš tų šalių, kuri padarė didžiulę pažangą įtraukiojo ugdymo srityje. Tačiau, kaip ir visur, iššūkių išlieka ir pas mus. Tuos iššūkius sprendžiame. Įtraukusis ugdymas nėra vienos dienos darbas. (...) Finansavimas šiai sričiai yra išaugęs ir augs toliau“, – pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo I. Gaižiūnas.
„Šiais metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių srautas. Už mokyklų durų nėra laukiančių minių. Taip pat specialiosios klasės ir specialiosios mokyklos išlieka kaip galimybė rinktis tėvams. (...) Svarbiausia yra nusiteikimas ir bendruomenės susitelkimas. Reikia drąsiai imtis mokyti visus mokinius. Neturime prabangos nuspręsti, kuriuos mokinius mokysime, o kurių nemokysime“, – pabrėžė viceministras.
Šiais metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių srautas.
Nors viešojoje erdvėje nuogąstaujama, kad ugdymo įstaigos, ypač šalies regionuose, dar nėra pasiruošusios priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, I. Gaižiūnas tikina, kad mažesnių Lietuvos savivaldybių mokyklos su įtraukiuoju ugdymu susiduria jau kur kas seniau.
„Mano supratimu, regionuose mokyklos yra net geriau pasiruošusios vertybiškai, nes jos jau daug seniau susidūrė su iššūkiais, jog reikia mokyti visus vaikus. Rajonuose yra daugybė puikiai veikiančių mokyklų pavyzdžių“, – žurnalistams sakė viceministras.
„Dalis mokyklų įtraukųjį ugdymą pradėjo įgyvendinti jau prieš kelis dešimtmečius, dalis jį atranda tik dabar. Daugelyje savivaldybių galime pasidžiaugti sėkmingais įtraukiojo ugdymo pavyzdžiais, sėkmingomis praktikomis“, – pridūrė jis.
Lietuvos įtraukties švietime centro direktorės Sandros Valantiejienės teigimu, esminės sąlygos švietimo bendruomenėms sėkmingai žengti įtraukiojo ugdymo keliu šalyje yra sukurtos.
„Sąlygos įtraukiajam ugdymui Lietuvoje yra nuolat gerinamos. Mokyklos tikrai turi didžiulę patirtį, kaip tą daryti. (...) Pastaruoju metu daug dirbame ne tik su pedagogais ir švietimo pagalbos specialistais, bet ir su mokytojų padėjėjais, kurie taip pat yra labai svarbi grandis“, – pirmadienį vykusioje konferencijoje teigė S. Valantiejienė.
Tai, kad įtraukiojo ugdymo sritis reikalauja nuolatinių pastangų akcentavo ir I. Gaižiūnas.
„Įtraukusis ugdymas nėra jokia reforma. Tai – nuolatinis, vertybinis procesas. Darbai įtraukiojo ugdymo srityje nesibaigs su šios Vyriausybės kadencija ar 2024 metų rugsėju. Juos privalės tęsti visos ateinančios Vyriausybės ir pati šveitimo bendruomenė“, – pabrėžė jis.
Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
„Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu turime daugiau nei 90 proc. vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais bendrųjų ugdymo mokyklų klasėse. Taip pat 3 proc. mokinių turime specialiosiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose, 7 proc. mokinių specialiosiose mokyklose“, – sakė I. Gaižiūnas.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas galutinai apsispręs dėl vokiečių karių teises Lietuvoje apibrėžiančio susitarimo
Seimas ketvirtadienį galutinai apsispręs dėl Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teises apibrėžiančio susitarimo tarp Vilniaus ir Berlyno. ...
-
Spalio 3-ioji Lietuvoje ir pasaulyje
Spalio 3-ioji, ketvirtadienis, 40 savaitė. ...
-
Šiauliuose ir Panevėžyje ketvirtadienį įjungiamas šildymas dalyje įstaigų
Šiauliuose ir Panevėžyje ketvirtadienį įjungiamas šildymas švietimo, medicinos bei globos įstaigose. ...
-
V. Ivanovo skundą dėl panaikinto leidimo gyventi Lietuvoje LVAT grąžino Regionų teismui8
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį grąžino Regionų administraciniam teismui nagrinėti buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderio Valerijaus Ivanovo skundą dėl jam panaikinto leidimo gyventi Lietuv...
-
Vokietijos brigadai Lietuvoje vadovaus pirmasis NATO kovinės grupės Rukloje vadas2
Į Lietuvą atvyko buvęs NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje vadas brg. gen. Christophas Huberis. Jis vadovaus Vokietijos brigadai Lietuvoje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Po lietuvės žūties Tatrų kalnuose – svarbūs alpinizmo instruktorius patarimai4
Žuvus lietuvei Tatrų kalnuose imta svarstyti – kas gi moteriai ir jos draugėms galėjo nutikti? Gelbėtojai skelbė, kad į kalnus moterų grupė keliavo nepasiruošusi. Alpinizmo instruktorius sako, kad net ir trumpam kopiant į kalnus su savim...
-
Ministerija galės apmokėti mokyklų vadovų studijas valstybės nefinansuojamose vietose1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) turės teisę apmokėti magistro laipsnio siekiančių švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų studijas valstybės nefinansuojamose vietose. ...
-
Du Seimo komitetai pritarė Tauragės ir Šilalės poligonų steigimui8
Seimo Aplinkos apsaugos bei Kaimo reikalų komitetai trečiadienį pritarė tolimesniam poligonų steigimo įstatymo svarstymui. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti įvežti į Lietuvą nacių ir sovietų simbolius11
Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių konservatorių siūlymui, kad Lietuvoje ne tik būtų draudžiama platinti ir demonstruoti nacių bei sovietų simbolius, bet ir juos įvežti į Lietuvą ar gabenti tranzitu. ...