Rusų kalbos mokytojams – liūdnos dienos: siūlo keisti kvalifikaciją

  • Teksto dydis:

Vilniaus progimnazijose kiti mokslo metai prasidės be rusų kalbos.

Šeštokams rekomenduojama bus rinktis Europos Sąjungos (ES) kalbas ir ypač siūlomos vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbos. Tiesa, visoje Lietuvoje toks pasirinkimas – tik rekomendacija.

Dvylika metų Lietuvoje gyvenantis Carlosas savo pašaukimą atrado mokykloje, vaikus mokydamas savo gimtosios ispanų kalbos.

Jau nuo kitų mokslo metų ispanų kalba turėtų skambėti ne vienoje sostinės progimnazijoje. Mat Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams rusų, kaip antros užsienio kalbos, nebesiūlyti. Ir net tiems vaikams, kurie jau mokosi rusų kalbos, Vilnius žada galimybę keisti pasirinkimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

„Mes teikiame prioritetą vokiečių, ispanų ir prancūzų kalboms. Tačiau jei norės rinktis lenkų, latvių, prancūzų, danų kalbą, bet kurią kitą ES kalbą, tokios galimybės bus sudarytos. Tikimės, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio nei vienas vaikas nebepasirinks rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Arūnas Šileris.

Vienoje iš mokyklų – ispanų kalba jau šių metų naujovė. Ji savo populiarumu ženkliai lenkia visas kitas kalbas. Dabar ispanų kalbos mokytojas turi penkias mokinių grupes, mokyklos direktorė žada, kad kitąmet jų bus dar daugiau.

„Tas poreikis, susidomėjimas tikrai yra. Mano dabartinių ketvirtokų tėveliai domisi, ar kitais metais galės rinktis“, – teigė Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė.

Be to, kitąmet sostinės Žemynos progimnazija žada įvesti ir dar vieną užsienio kalbą, kuri pakeistų rusų kalbą. Tai – kaimyninė lenkų kalba.

„Nes šios kalbos ir specialistų yra, ir programos, ir medžiagos. Tai yra labai svarbių partnerių, kaimynų, su kuriais turime istoriją ir panašų mentalitetą, kalba“, – šnekėjo L. Armanavičė.

Tačiau švietimo ekspertams nerimas dėl vis dar neišspręstos pedagogų trūkumo problemos išlieka. Vilniaus universiteto profesorius pripažino, kad kasmet mokytojo kelią renkasi vis daugiau kalbininkų. Tačiau profesorius tikino, kad politikai progreso nori per staigiai.

„Ne vieneri metai užtrunka studijos, ne visi absolventai nueina ar iš karto nueina į mokyklas. Taip, kad praeiti turi ne metai, ne du ir ne trys“, – sakė VU Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.

Tiesa, Vilniaus Žemynos progimnazija pasiryžusi, kol kas išsiversti ir su vienu ispanų kalbos mokytoju.

„Carloso užteks ir šiais mokslo metais, ir kitais. Vėliau, tikiuosi, kad gausime palaikymą iš savivaldybės, taip pat bendradarbiauti esame sumanę su ispanų ambasada, ugdymo įstaigomis, aukštosiomis mokyklomis“, – nurodė L. Armanavičė.

Sostinės savivaldybė viliasi, kad kalbų mokytojų trukumą išspręs ir atstumti rusų kalbos mokytojai. Mat jiems siūloma keisti kvalifikaciją.

„Rusų kalbos mokytojams jau pernai metais buvo siūloma persikvalifikuoti į lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojus. Jie tas galimybes žino ir buvo su jomis supažindinti, aišku, ne visi naudojasi, ne visi nori naudotis“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras.

Rusų kalbos mokytojams jau pernai metais buvo siūloma persikvalifikuoti į lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojus.

Švietimo ministerija tikino, kad specialistų trūkumo klausimą galima išspręsti daugeliu būdų.

„Jau yra baigusių tas specialybes, bet nedirba mokyklose. Tikrai yra galimybė tuos mokytojus prišaukti į mokyklas. Kitas dalykas, kad pagal ES potvarkius, galime kviestis mokytoją mokyti užsienio kalbos metus laiko, net jei jis nemoka lietuvių kalbos“, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius.

O gal užsienio kalbų mokytojų nė nepritrūks, mat ministerija visos šalies lygiu griežtai drausti rusų kalbos mokyklose neplanuoja. O ir patys švietimo žinovai stebi, kad rusų kalbos populiarumas kasmet natūraliai mažėja.

„Ir tėvai jaunėja, man atrodo, kad dabartinė tėvų karta jau nebemoka rusų kalbos. Natūraliai susiklosto, kad jie pereina prie ispanų kalbos“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, o antrosios kalbos – 6 klasėje ir ji yra privaloma iki 10 klasės.

Paskutinius dvejus metus gimnazistai gali mokytis ir vienos užsienio kalbos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ramas

Ramas  portretas
Ka Jus rasote nesamones. Klaipėdoje, sunus eina I sesta klase . 70 % klasėje mokosi rusu . Populiarumas mažėja?

Juokinga

Juokinga portretas
Ministerijai atrodo, kad uztenka panoreti ir rusų kalbos mokytojai per mėnesį ismoks lenkų ( is desimties sunkiausių kalbų užima aštuntą vietą ), arba prancūzų... Kodel nepasiūlo mokytis estu kalbos . Bent būtų kam dėstyti. Ispanų renkasi daugumą vien dėl jos lengvumo, o ne reikalingumo.

Sigai

Sigai portretas
Kokia kalba susikalbės su ukrainiečiais? Ogi lietuvių valstybine kalba! Jeigu tie,,ukrainiečiai", net nemokantys savo kalbos, norės, kad su jais kalbėtųsi, turės išmokti mūsų kalbą,arba tegul susikalba, kaip visam pasauly-anglų kalba. O dėl nenoro, arba atseit, nesugebėjimo persikvalifikuoti, tai čia yra tipiškas HOMO SOVIETICUS bruožas! Turėtų būti gėda, kad gyvenant daugiau nei 30 metų nepriklausomoj šaly, per tiek laiko nesugebėt pasimokyti nors vienos užsienio kalbos, nors ir minimaliai, kad susikalbėt su žmonėmis, mat HOMO SOVIETICUS mano, kad jam užtenka vienos rusų kalbos ir bus gerai. Ne, šito jau nebus! Laikas eina nesustodamas, viskas keičiasi, net gamta, ir ta prisitaiko prie laiko, tik HOMO SOVIETICUS niekaip negali prisitaikyti prie laiko, nes jie mano, kad viskas turi nesikeisti, likti, kaip buvę, kitaip tariant - kur šikęs, ten palikęs! HOMO SOVIETIC'ai, kad nesugebėjot prisitaikyti prie naujovių, atsilikot nuo gyvenimo, tai patys kalti, tai jūsų problema!
VISI KOMENTARAI 59

Galerijos

Daugiau straipsnių