„Prezidentas informavo, kad kartu su pirmąja ponia registruosis šiose (NVO – ELTA) organizacijose šiuo šventiniu laikotarpiu, taip pat aktyviai įsitrauks į savanorystės veiklą ir be abejo, kviečia visus geros valios žmones prisidėti prie savanorių“, – teigė jis.

„Prezidentas rytoj planuoja kalbėtis telefonu su vienišais žmonėmis, papildomai taip pat planuoja įsitraukti į NVO veiklą ir atlikti tuos darbus, kurių labiausiai reikia šiuo šventiniu laikotarpiu“, – pridūrė S. Krėpšta.

„Carito“ generalinė sekretorė: žmonėms trūksta maisto

„Lietuvos Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė teigia, kad į nevyriausybines organizacijas kreipiasi vis daugiau žmonių, kuriems trūksta maisto. Pasak jos, karantino metu daugelis žmonių prarado nuolatines pajamas, todėl jiems nebelieka pinigų maistui.

„Pagrindinis poreikis, kurį mes kaip nevyriausybinė organizacija pajautėme antros pandeminės bangos metu – maisto trūkumas. Žmonėms trūksta maisto ir „Carito“ organizacijoje žmonių skaičius padidėjo tris kartus, kurie ateina į maisto dalinimo vietas“, – teigė D. Bukeikaitė.

Pasak jos, žmonių skaičius, kuriems trūksta maisto, išaugo trigubai.

Pagrindinis poreikis, kurį mes kaip nevyriausybinė organizacija pajautėme antros pandeminės bangos metu – maisto trūkumas.

„Pavyzdžiui, Telšių mieste paprastai ateidavo 40 žmonių pasiimti karšto maisto. Šiandien turime 80 žmonių. Vilniaus socialinės pagalbos ir integracijos centras „Betanija” įprastai iki pandemijos 120 žmonių maitindavo kiekvieną dieną. Pirmojo karantino metu skaičius išaugo iki 200, kurie ateina į vietą. Dar 200 maistas buvo vežamas. Tai antros bangos metu į „Betaniją” atvyksta virš 300 žmonių gauti maisto tris kartus per savaitę. Taip pat dar 250 žmonių maistas yra vežamas”, – teigė ji.

Anot D. Bukeikaitės, karantino metu daugelis žmonių neteko darbo arba išėjo į prastovas.

„Pasikeitė žmonių finansinė situacija. Dalis žmonių buvo priversti išeiti į prastovas ir darbo rinka traukėsi. Žmonių pajamos sumažėjo. Skaičiuojama, kad 30 proc. žmonių pajamų krito pandemijos metu. Reiškia, kad žmonės skiria lėšas kitiems einamiesiems poreikiams. Skiria komunaliniams mokesčiams, nuomai, sveikatai, vaistams ir maistui lieka mažai lėšų. Pavyzdžiui, šeimai maistu lieka tik kelioliką eurų savaitei“, – teigė ji.

Savo ruožtu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė teigė, jog vis dažniau pastebima dėl atskirties prastėjanti žmonių emocinė savijauta.

„Ypač ta antra banga, karantinas, uždaryti žmonės saviizoliacijoje tą vienišumą labai padidino. (...) Labai juntama, kad gyvo kontakto žmonės pasigenda“, – kalbėjo ji.

Pasak Raudono Kryžiaus vadovės, jei anksčiau savanoriai įsipareigodavo senjorams skirti dvi–keturias valandas per savaitę, šiandien jiems stengiamasi skirti daugiau laiko.

„Tos šventinės nuotaikos... Net jei artimųjų dažnas neturi, vis tiek būdavo kažkokia aplinka, kur per šventes vienas kitam praskaidrindavo nuotaiką, tai šiandien tos emocinės paramos reikia gerokai daugiau“, – kalbėjo K. Meidė.

Kaip spaudos konferencijoje teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, prezidentas kartu su žmona šventiniu laikotarpiu ketina „aktyviai įsitraukti į savanorystės veiklą“.

„Prezidentas rytoj planuoja kalbėtis telefonu su vienišais žmonėmis“, – teigė S. Krėpšta ir pridūrė, kad šalies vadovas taip pat planuoja atlikti tuos darbus, kurių labiausia reikia šiuo šventiniu laikotarpiu.

„Kas konkrečiai bus atliekama, bus patikslinta“, – pridūrė jis.

Savanorių trūksta nuolat

Tiek „Caritas“, tiek Raudonojo kryžiaus vadovės teigė, kad savanorių pagalba reikalinga visuomet.

„Žvelgiant į visuomenės situaciją, (...) įsitraukimas į savanorišką veiklą didėja ir auga. Tas džiugina. (...) Antrosios pandemijos metu žmonės dažniau atsiliepia savanoriškai veiklai. Žinoma, savanorių trūksta ir mes tą nuolat komunikuojam“, – teigė D. Bukeikaitė.

Lenkiu galvą prieš tuos žmones, kurie taip greitai atsiliepė į pagalbos šauksmą. Per keturias dienas, turbūt, mes turim užsiregistravusių 1200 savanorių.

Pasak K. Meidės, į kvietimą padėti ligoninėms ir globos įstaigoms atsiliepė daugiau nei tūkstantis žmonių.

„Lenkiu galvą prieš tuos žmones, kurie taip greitai atsiliepė į pagalbos šauksmą. Per keturias dienas, turbūt, mes turim užsiregistravusių 1200 savanorių, kurie yra pasiruošę skirti savo laiką ir per Kūčias, ir per Kalėdas. Pavyzdžiui, Santaros ligoninėje yra grafikas, kur mūsų rankų reikia iki antros valandos nakties“, – sakė ji.

Raudonojo Kryžiaus vadovės teigimu, Vilniaus ligoninėse savanorių poreikis yra užpildytas.

„Dabar aktyviai renkam Panevėžyje, Kaune, Alytuje. Ten, kur turim iš ligoninių ir globos namų jau išsakytą poreikį“, – kalbėjo K. Meidė.

Ji teigė, kad nauji susirgimų skaičiai nenuteikia pozityviai, todėl savanorius ragina prisidėti prie pagalbos medikams.

Trečiadienį prezidentas G. Nausėda su patarėjų komanda susitiko su nevyriausybinių organizacijų atstovais.