Siekiant tvariai organizuoti okupacijų laikotarpiu žuvusių ir nužudytų laisvės kovotojų palaikų paieškas ir iki šiol rastų, bet vis dar neatpažintų represinių režimų nusikaltimų aukų identifikavimą, LGGRT Centre darbą pradėjo atskiras Paieškų ir identifikavimo skyrius. Specializuotas naujas padalinys tiesiogiai pavaldus centro generaliniam direktoriui.

„Mūsų centre vykdomi istoriniai tyrimai rodo, kad ginkluotoje rezistencinėje kovoje netekome apie 20 tūkst. laisvės kovotojų ir daugumos jų palaikai arba nerasti, arba neatpažinti“, – sako istorikas dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius. Lietuvoje yra daugybė numanomų, bet dar netyrinėtų pokario rezistentų masinių kapaviečių, neįtrauktų į valstybės saugomų teritorijų sąrašus – jos laukia tyrėjų dėmesio. Pasak centro vadovo, kad procesas, sėkmingai leidęs atrasti ir iškilmingai palaidoti vieno garsiausių ir labiausiai kankintų partizaninio karo vadų Adolfo Ramanausko Vanago palaikus, įsibėgėtų, būtina kuo skubiau sukaupti ieškomų laisvės kovotojų gyvų giminaičių DNR bazę.

Pagrindiniai įkurto padalinio uždaviniai koncentruojasi ties trimis veiklos kryptimis – pirma, atliekant istorinius tyrimus tikslinti žuvusių pokario pasipriešinimo dalyvių sąrašą. Antra, – ieškoti okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių giminių (genealoginiai registro duomenų tyrimai) ir palaipsniui kaupti palaikų identifikavimui būtinus DNR mėginius bei užtikrinti jų saugojimą. Trečia – numanomose išvardytų asmenų palaikų užkasimo vietose organizuoti archeologinius tyrimus.

Skyriui vadovauti paskirtas centre vyresniuoju istoriku dirbęs Rimantas Zagreckas, daug prisidėjęs nustatant Leipalingyje ekshumuotų pokario rezistentų tapatybę ir iki šiol tyrinėjęs tiek partizaninį judėjimą, tiek Holokaustą bei aktyviai publikavęs tyrimų rezultatus centro leidiniuose. Pastaruoju metu R. Zagreckas ieško žuvusių laisvės kovotojų artimųjų ir ima jų mėginius DNR tyrimams.

„Per pastaruosius ketverius metus Centro įvykdytos sėkmingos paieškos ir sukaupta patirtis leidžia teigti, kad daugeliu atvejų ir ateityje vyksiančios paieškos bus sėkmingos“, – sako R. Zagreckas, Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas. Naujo skyriaus vadovas primena, kad centras jau yra sulaukęs dešimčių raštiškų asmenų prašymų surasti jų gimines – laisvės kovotojus – ir kviečia aktyviai teikti šiam tikslui pasiekti naudingą informaciją ne tik artimiausius giminaičius, kuriems neretai sudėtinga, naudotis modernesnėmis technologijomis, bet ir įvairias kraštotyros ir nevyriausybines organizacijas, besidominčias partizaniniu judėjimu, iškiliomis ginkluoto pasipriešinimo asmenybėmis.

Kaip nurodo Paieškų ir identifikavimo skyriaus darbuotojai, pradžiai užtenka išdėstyti trumpą pageidavimą kartu būtinai paliekant savo kontaktinius duomenis ir atsiųsti tai el. paštu paieskos@genocid.lt, o toliau bus susisiekta individualiai. Šis pirminis informacijos srautas leis pagal suinteresuotų bendruomenių poreikius apibrėžti teisinę paieškų ir identifikavimo procedūrą bei terminus. Susisteminta informacija dėl DNR mėginių ir genealoginių bei archyvinių tyrimų organizavimo bei atlikimo tvarkos bus atnaujinta ir pranešta visuomenei.

Iš viso šiuo metu naujai įkurtame Paieškų ir identifikavimo skyriuje yra 4 darbuotojų etatai. Į naujai įsteigtą padalinį jau perėjo 3 centro darbuotojai. Centro vadovų pastangomis užtikrinta Paieškų ir identifikavimo skyriaus plėtra, kuri leis sparčiau vykdyti šią svarbią funkciją.

Seimas neseniai paskelbė šių duomenų kaupimą leisiančias įgyvendinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pataisas, o Vyriausybė šiai valstybiškai svarbiai funkcijai įgyvendinti prie kasmetinio centro biudžeto papildomai 2022 m. skyrė 181 tūkst. eurų, iš kurių 73 tūkst. eurų skirti 4 darbuotojų darbo apmokėjimui.