„Misija baigsis, tačiau „Frontex“ lieka Lietuvoje“, – BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. – Suderinome iš esmės su „Frontex“ direktoriumi ir su pačia agentūra dėl operacijos pratęsimo, bet jau kitame formate. Čia būtų normalios operacijos kontekstas, tokios operacijos organizuojamos beveik prie visų išorinių ES sienų.“

Vis dėlto jis pabrėžė, kad naujosios misijos intensyvumas „bus šiek tiek mažesnis“, lyginant su antradienį pasibaigsiančia Greitojo reagavimo operacija.

„Dabar „Frontex“ išplatino pranešimą valstybėms narėms dėl galimybės prisijungti ir pateikti siūlymus dėl techninių priemonių, dėl pareigūnų dislokavimo. Šiuo metu ta informacija yra gaunama“, – aiškino R. Liubajevas.

Pas mus sudėliotas grafikas taip, kad išvykimas ir atvykimas būtų laipsniškas, kad nebūtų pertraukos tarp misijų.

„Mes savo poreikius identifikavome, atsižvelgdami į dabartinę situaciją – šiek tiek srautai sumažėjo prie sienos, tai atitinkamai ir savo poreikius nurodėme vertindami situaciją“, – pridūrė jis.

Pasieniečių vadas teigė daugiau detalių kol kas negalintis atskleisti, tačiau Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros paprašyta ekspertų, galinčių užtikrinti sienos apsaugą, kontrolę ir dokumentų patikrą, bei techninių priemonių: sraigtasparnių, stebėjimo įrangos.

Jis pabrėžė, kad rotuojantis pajėgoms Lietuvoje „nebus tarpo tarp tų dviejų operacijų“.

„Pas mus sudėliotas grafikas taip, kad išvykimas ir atvykimas būtų laipsniškas, kad nebūtų pertraukos tarp misijų“, – aiškino R. Liubajevas.

VSAT vado teigimu, šiuo metu „Frontex“ koordinuojamoje operacijoje dalyvauja per 100 pasieniečių.

Dar pusšimtis pareigūnų, įskaitant lenkus bei estus, sieną padeda saugoti pagal dvišalius susitarimus su Lietuva.

Šiais metais į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dėl jų srautų organizavimo Vakarai kaltina Minsko režimą ir vadina tai hibridine agresija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė nepaprastąją padėtį.