Privatus detektyvas: dažnai susiduriame su sutuoktinių neištikimybės tyrimais

Privataus detektyvo darbas yra ne romantiškas, kaip galima įsivaizduoti, prisižiūrėjus filmų, o kruopštus ir juodas. Taip tvirtina privačių detektyvų biurui vadovaujantis Olegas Rimanas. Jo teigimu, šiame darbe prireikia visokių žinių: ir kriminalistinių, ir teisinių, ir žurnalistinių, ir techninių. O ir klausimų tenka spręsti visokių, taip pat – dėl sutuoktinių neištikimybės.

„Kažkada, dirbant kriminalinėje policijoje, mums tas klausimas buvo tolimas. Bet, kai susiduriu tiesiogiai [su užsakovais], gana dažnai užduoda tokį klausimą, ypač – prieš skyrybas arba susidūrę su vaikų išlaikymo klausimu“, – sako O. Rimanas.

Iki šiol privačių detektyvų veikla nebuvo uždrausta, bet taip pat nebuvo ją reglamentuojančio įstatymo. Netrukus toks įstatymas, pradėtas kurti prieš ketverius metus, įsigalios. Šio įstatymo iniciatorius Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad įstatymas buvo reikalingas, nes privačių detektyvų darbas susijęs su konstitucine žmonių teise į privataus gyvenimo neliečiamumą. Privataus detektyvo O. Rimano teigimu, naujasis įstatymas tik apsunkins jo darbą.

Privatūs detektyvai turės išlaikyti egzaminą

Daugelyje pasaulio šalių privačių seklių, detektyvų darbas reglamentuojamas įstatymais, o Lietuvoje tokia veikla galėjo užsiimti kas nori. „Visada kažkas atsiranda de facto, de jure kokių nors sureguliuotų įstatymais veiklų nebūtinai būna, – komentuoja A. Anušauskas. – Daug žmonių užsiima tais dalykais, kurie įstatymais nereguliuojami. Bet šiuo atveju veikla paliečia konstitucinę žmonių gyvenimo teisę – teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.“

Pasak A. Anušausko, gana dažnai pasitaiko atvejų, kai sulaikomi žmonės, renkantys privačią informaciją ir ją panaudojantys galimai nesąžiningais tikslais. „Suprantu, kad šioje sferoje yra sąžiningai veikiančių žmonių. [...] Tačiau vienas nesąžiningas žmogus gali suteršti visos privačių detektyvų bendruomenės vardą. Ir suteršia. [...] Yra daugybė žmonių, kurie renka privačią informaciją verslo tikslais: parduoti konkurentams, šantažuoti ir pan.“, – sako politikas.

Seimo nario žiniomis, detektyvine veikla Lietuvoje užsiima keliasdešimt įmonių. „Tai yra gal šimtas žmonių. Oficialiai, pabrėšiu, jie tą deklaruoja kaip savo veiklą, nepaisant to, kad nėra tokio įstatymo“, – dėsto A. Anušauskas.

Jo teigimu, naujajame įstatyme visų pirma numatyta, kas gali būti privačiu detektyvu. Norintys juo tapti turės išlaikyti specialų egzaminą. „Kodėl egzaminas privačiam detektyvui? Todėl, kad eini į jautrią sferą, susijusią su privačios informacijos apie privatų žmogaus gyvenimą rinkimu. Turi žinoti ribas, iki kurių gali žengti ir kurių peržengti negali. Na, pavyzdžiui, bent jau detaliai žinoti, kas leidžiama įstatyme, kokią informaciją rinkti, kokiu pagrindu“, – aiškina politikas. Anot jo, turi būti sutartimi apibrėžti detektyvų santykiai su klientu: „Ne šiaip sau ateina bet kas ir paprašo – surink man apie tą praeivį, einantį gatvėje, informaciją. To negali būti.“

Be to, įstatymas numato baigtinį detektyvų veiklos sąrašą. „Na, pavyzdžiui, skolininkų ir jo turto paieška. Sutikite, kad policija nesiims ieškoti jūsų privataus skolininko. Jei jūs kreipsitės teisminiu būdu, antstolis gal kažko ieškos, gal kažko neieškos. Gal jūs norite greičiau, efektyviau padėti tam antstoliui, sprendžiant šią bylą? Jūs galite surinkti informaciją apie savo skolininką, sudarydami sutartį su privačiu detektyvu, apibrėždami, ko ieškoti, kad, jei bus peržengta riba, kad būtų aišku, kodėl ji buvo peržengta, ar teisingai informacija surinkta“, – kalba A. Anušauskas.

Pasak Seimo nario, jei detektyvas peržengs įstatyme numatytas ribas, bus sustabdomas privataus detektyvo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.

Yra neišspręstų ir diskutuotinų klausimų?

Privačių detektyvų biurui vadovaujantis O. Rimanas sako, kad apskritai įstatymas, reglamentuojantis detektyvų darbą, yra teigiamas dalykas, bet vis dar liko labai daug neišspręstų klausimų.

„Liko labai daug vakuumo, kuriame, mūsų galva, yra neišspręstų klausimų. Tarkime, aš jau devynerius metus esu įmonės, kuri taip vadinasi (ir mes kitos veiklos nevykdome – bandelių nekepame), [vadovas], bet kaip verslo forma tokia uždaroji akcinė bendrovė nenumatyta. Yra kitos formos. Kaip elgtis mums?“ – klausia privatus detektyvas.

Jis taip pat atsiliepia ir apie įstatyme numatytą baigtinį paslaugų sąrašą. O. Rimano teigimu, tai – taip pat diskutuotinas klausimas. „Paminėtas pavyzdys – skolininko ir jo turto paieška. Kaip galima, ieškant turto, nepaliesti kitų, pavyzdžiui, to skolininko giminaičių privataus gyvenimo? Dažnai jis [tas turtas] perrašomas močiutėms, dėdėms ir t. t. Šiuo atveju, manome, kaip ir nėra pusiausvyros tarp teisių ir pareigų. Klientui apsiginti su mūsų pagalba, turint tokį įstatymą, bus gana sunku“, – mano privatus detektyvas.

Dažnai susiduria su rutina

O. Rimano nuomone, naujasis įstatymas ne palengvins, o apsunkins privačių detektyvų darbą. O apskritai pastarasis anaiptol nėra lengvas ir romantiškas, kaip dažnai manoma, prisižiūrėjus detektyvinių filmų. „Deja, tai – kasdienis juodas darbas. Mes irgi mėgstame pažiūrėti, kaip filmuose gražu. Bet dažnai susiduriame su rutina, kuri, žinoma, turi patikti žmogui, kuris tą darbą dirba. Jis turi tą darbą mylėti“, – įsitikinęs privatus detektyvas.

Jis, kaip ir daugelis kitų šios srities atstovų, ilgus metus dirbo kriminalinėje policijoje. Tačiau privačių detektyvų biure, anot O Rimano, dirba įvairių specialistų. „Turime ir teisininkų, ir žmonių su žurnalistiniu išsilavinimu, turime ir su techniniu išsilavinimu, nes visokių specialistų šioje srityje reikia“, – tikina O. Rimanas.

Šiame darbe jis teigia susiduriantis su daugybe pageidavimų, o nemažai klientų prašo išsiaiškinti, ar jų sutuoktiniai ištikimi.„Kažkada, dirbant kriminalinėje policijoje, mums tas klausimas buvo tolimas. Bet, kai susiduriu tiesiogiai [su užsakovais], gana dažnai užduoda tokį klausimą, ypač – prieš skyrybas arba susidūrę su vaikų išlaikymo klausimu. Šiuo atveju surinkti neištikimybės įrodymus irgi labai dažnai prašoma“, – pasakoja O. Rimanas.

Jis priduria, kad rinkti tokius įrodymus Civilinis kodeksas leidžia. „Kai pats žmogus to negali padaryti, kreipiasi į detektyvus. Vėl susiduriame su ta privačia, privatumo erdve. Įstatymas iš esmės neišsprendžia tų klausimų. Mes bandėme padaryti šiokią tokią revoliuciją, kad teisėtai, licenzijuotiems detektyvams būtų galima į tą erdvę įžengti, bet turi būti daug diskusijų. Gal įstatymas pradės veikti ir viskas pradės veikti“, – tikisi O. Rimanas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių