„Aš įsivaizduoju, kad tikrai yra labai blogai juos rišti, kažkur ilgai palikti pririštus. Aš išvis niekur nepalieku šuns pririšto. Prie parduotuvių tiesiog nepalieku šuns, neinu į parduotuvę su šunim, o dauguma barų ar restoranų Vilniuje priima su šunimi“, – mintimis dalijosi praeivė.

„Aš savo šuns išvis nepalieku pririšto. Abejoju, ar tokiam ilgam laikui žmonės palieka šunis pririštus, tas siūlymas gaunasi vardan siūlymo“, – teigė vyriškis.

Toliau LNK žurnalistas pokalbį tęsė su Gyvūnų gerovės iniciatyvos teisininke Ieva Sebeckyte.

– Jūs esate viena iš tų, kuri pataria Seimo nariams šiuo klausimu. Kodėl reikia tokios idėjos? Kodėl dvi valandos?

– Apskritai tas teisės akto projektas su nuostata, kad vienas iš žiauraus elgesio būdų yra nuolatinis gyvūnų rišimas, jau pakankamai seniai buvo visų nevyriausybinių organizacijų atstovų galvose. Mes galvojome, kaip tai paversti realybe, kaip įtvirtinti tai raštiškai, kad žmonės suvoktų, jog laikyti gyvūnų ilgai pririštų nereikėtų. Tos dvi valandos yra pirminis variantas, kuris yra pateiktas, galbūt eigoje jis keisis. Bet mūsų, kaip nevyriausybinės organizacijos nuomone, dvi valandos yra per ilgas laiko tarpas ir manytume, kad reikėtų galbūt įtilpti į valandą. Nes per valandą galima spėti ir apsipirkti, ir gyvūno būdą ar kitą įrangą, kur jis laikomas, išvalyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sudėtinga būtų turbūt patikrinti, kiek tas gyvūnas leidžia laiko prie prekybos centro ar kol yra valoma jo patalpa. Ar tai turėtų daryti policijos pareigūnai? Ar patys Lietuvos piliečiai – filmuoti, fotografuoti, įrodyti? Tai būtų sudėtinga padaryti pagal valandas.

Jeigu tau gyvūnas reikalingas tik tam, kad tu jį kaip signalizaciją pririštum prie būdos, galbūt būtų geresnė alternatyva įsigyti signalizaciją.

– Taip, būtent tas dviejų valandų laikotarpis suteikia terpę tam tikram piktnaudžiavimui, nes būtų pakankamai sunku įrodyti. Jeigu asmuo laiko toliau gyvūną pririštą prie būdos ir ateitų patikrinti kontroliuojančios institucijos ir savininkas sakytų, kad pririšo tik dviem valandom, būtų gana sunku patikrinti. Iš kitos pusės, tas kažkoks laikas turėtų būt paliktas tiems atvejams, kai asmuo nueina į parduotuvę ar kažkur kitur, reikia pririšti gyvūną bent porai valandų ar valandai. Bet apskritai reikia pabrėžt, kad šis įstatymas yra skirtas ne asmenims, kurie eina į parduotuvę pririšti gyvūną porai valandą, o tiems žmonėms, kurie vis dar laiko gyvūnus pririštus prie būdų. Mes esam turėję atvejų, kai buvo paimtas gyvūnas, kuris buvo pririštas prie būdos galbūt 10 metų ir jam buvo įaugusi į kaklą grandinė. Tos grandinės nepavyko tinkamai išimti ir gyvūnas nuo žaizdų mirė. Reikia suprasti, kad jeigu asmuo laiko gyvūną pririštą prie grandinės, tai jam tas gyvūnas turbūt nelabai rūpi. Nei jo sveikata, nei elgsena nėra įdomi, jis laikomas tiesiog kaip signalizacija. Būtent šio įstatymo projekto tikslas yra, kad žmonės suprastų, jog negalima gyvūnų rišti. Ir jeigu tau gyvūno nereikia, galbūt tada tiesiog jo nelaikyt. Nes gyvūnų laikymas kitose išsivysčiusiose šalyse yra prabanga, jis yra šeimos narys, jam reikia skirti pakankamai daug laiko ir finansų. Ir jeigu tau gyvūnas reikalingas tik tam, kad tu jį kaip signalizaciją pririštum prie būdos, galbūt būtų geresnė alternatyva įsigyti signalizaciją.